Tvarumo mitas bliūkšta: Baltijos tvarumo lyderių rinkimus temdo niūros prognozės

Pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį pasaulyje lėtėja, mažėja tvarumo iniciatyvų skaičius, o tarp visų Baltijos šalių didžiausia kritika tenka Lietuvai. Tokia šiandien tvarumo tikrovė, apie kurią drąsiai jau ketvirtus metus iš eilės kalba Baltijos tvarumo apdovanojimai. Skaičių nereikia ieškoti toli – iš 500 000 Baltijos šalyse registruotų įmonių, kasmet paraiškas apdovanojimams gauti teikia mažiau nei 1 proc. Apie tai, kas šiandien kelia didžiausią susirūpinimą, pasakoja ilgametę patirtį tvarumo srityje sukaupęs aplinkosaugininkas Kristaps Cirulis.

Kalbama daugiau nei daroma?

„Nors Baltijos šalys per pastaruosius kelerius metus ėmėsi įgyvendinti daugybę tvarumo iniciatyvų, jų bendras poveikis ir mastas neatitinka to, ką būtų galima pasiekti atsižvelgiant į regiono potencialą. Pagrindinės problemos – palyginti lėtas pažangiausių tvarių technologijų diegimas, vangios reguliacinės sistemos, kurios ne visada padeda greitai ir veiksmingai įgyvendinti aplinkosaugos politiką, ir nepakankamas platesnio viešojo ir privataus sektorių įsitraukimas“, – akcentuoja Kristaps Cirulis, Baltijos tvarumo apdovanojimų („Baltic Sustainability Awards“) atstovas.

Pasak eksperto, Baltijos regione didžiausią pažangą įgyvendinant Jungtinių Tautų (toliau – JT) darnaus vystymosi tikslus padarė Estija, nubrėžusi savo prioritetus ir reguliariai teikianti ataskaitas apie atliktą pažangą. Latvija nustatė penkias pagrindines poveikio sritis, įskaitant tvarią energetiką ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Tačiau Lietuva dar 2023 m. sulaukė JT kritikos dėl nepakankamai išsamių ataskaitų teikimo ir būtinybės didinti pastangas šioje srityje.

„Baltic Sustainability Awards“ 2024 m. parengtoje Baltijos tvarumo studijoje skelbiama, jog privalomas išsamias ataskaitas apie savo socialinį ir aplinkosauginį poveikį kasmet teikia vos 20 proc. Baltijos šalių įmonių, nors toks įpareigojimas galioja visoms didžiosioms Europos organizacijoms (tvarumo atskaitomybės direktyva (CSRD)).

Taip pat nurodoma, kad tik apie 1 proc. Baltijos šalių tvarumo ataskaitų auditų atlieka trečioji šalis, o maždaug trečdalyje atskleidžiamos informacijos pateikiami faktiniai duomenys, bet ne kokybinė informacija.

„Pernai metais pirminę atranką sėkmingai praėjo 240 dalyvių paraiškų. Daugiausiai jų – 33 proc., pateikė Lietuvos įmonės, 32 proc. atkeliavo iš Latvijos, 29 proc. – Estijos. Visgi šie skaičiai, žvelgiant į rinkos potencialą, išlieka gana menki, todėl mūsų tikslas paskatinti regiono bendruomenės aktyvumą. Paraiškas teikti gali visos įmonės ir organizacijos, nepriklausomai nuo jų dydžio ar sektoriaus. Galimybė aktualizuoti savo įsipareigojimą tvarumo srityje leidžia ne tik gauti neįkainojamą grįžtamąjį ryšį iš žymiausių tvarumo ekspertų, bet ir prisideda prie verslo augimo“, – akcentuoja Kristaps Cirulis, sakydamas, kad Baltijos tvarumo apdovanojimuose šiais metais verslai gali parodyti pavyzdį, kaip pokytis daromas ne žodžiais, o veiksmais.

Klimato iššūkiai auga, o pastangos – mažėja?

Pasak organizatoriaus, bendra tendencija pasaulyje kovojant su klimato iššūkiais šiandien atrodo niūriai. 2023 m. „EY Baltic“ atliktame tyrime nurodoma, kad pažanga mažinant išmetamųjų teršalų kiekį lėtėja, įmonės vilkina klimato tikslų įgyvendinimą, mažina klimato poveikio veiksmų apimtis.

„Vidutinis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo rodiklis sumažėjo nuo 30 proc. iki 20 proc. Šis sulėtėjimas vyksta tuo metu, kai klimato kaitos veiksmų stiprinimas yra labai reikalingas, kad būtų pasiekti ambicingi Paryžiaus susitarimo tikslai.

Pastebima ir tai, jog didžiosios įmonės ilgina savo klimato tikslų įgyvendinimo terminą – vidutinis tikslas perkeltas iš 2036 m. į 2050 m. Šis atidėjimas daro didelę įtaką pasaulio bendruomenės gebėjimui veiksmingai apriboti visuotinį atšilimą. Be to, sumažėjo organizacijų įgyvendinamų klimato veiksmų skaičius: vidutiniškai nuo 10 (2022 m.) iki vos 4 (2023 m.). Šis sumažėjimas pabrėžia nerimą keliantį aktyvių klimato iniciatyvų mažėjimą“, – akcentuoja Kristaps Cirulis.

Varžysis 11-oje tvarumo kategorijų

Vienuolika apdovanojimų kategorijų, kurioms iki spalio 6 d. paraiškas gali teikti įmonės, startuoliai, organizacijos ir tvarumo ambasadoriai, apima visas pagrindines tvarumo sritis – nuo technologinių pasiekimų ir inovacijų iki įkvepiančių tvarumo lyderių.

Kategorijos: žiedinė ekonomika; klimato inovacijos; energetikos technologijos; socialinės iniciatyvos; miestų plėtra; biologinė įvairovė ir išsaugojimas; transportas ir judumas; maisto inovacijos; atkuriamasis žemės ūkis; gamyba ir pramonės simbiozė; tvarumo ambasadorius.

Paraiškas vertins specialiai iš visos Europos atrinkta ekspertų komisija, o vertinimo procesui vadovaus apdovanojimo metodologinis partneris „EY Baltic“.

Apdovanojimų ceremonija vyks Rygoje lapkričio 26 d., kino teatre „Splendid Palace“, o lapkričio 27 d. numatyta visos dienos konferencija.