Sekite naujienas

Verslas

Tyrimas atskleidė: lietuviai keliones planuoja iš anksto, išleidžia daugiau nei tikisi

Paskelbta

-

Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kad šiemet keliautojai vėl pradėjo planuoti keliones iš anksto – toks įprotis pandemijos metu buvo beveik išnykęs. Tačiau pastebima, kad net ir planuodami atostogas, keliautojai jų metu išleidžia daugiau nei tikisi.

Pasak Ingos Aukštuolytės, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovės, atliktas rinkos tyrimas parodė, kad noras keliauti labai suaktyvėjo.

Reklama:

„Stebime visišką turizmo sektoriaus atsigavimą, o lietuvių noras keliauti tik dar labiau stiprėja. Pusė nuolatinių keliautojų 2022-aisiais rinkosi keliauti bent kartą per metus, dar beveik trečdalis – du kartus ir dažniau. Paklausti apie ateities planus, 45 proc. nurodė planuojantys žiemos atostogas ir ketinantys į kelionę leistis per artimiausią pusmetį, o 75 proc. – per ateinančius trejus metus“, – sako I. Aukštuolytė.

Anot jos, šiais metais intensyviau keliauja ir anksčiau buvę sėslesni lietuviai. Tyrimo duomenimis, žymiai mažėja nekeliavusių ir neplanuojančių keliauti apklaustųjų dalis – ji šiais metais yra dvigubai mažesnė nei prieš pandemiją, pavyzdžiui, 2018 ar 2019 metais.

Keliones ir vėl pradeda planuoti iš anksto

Per pandemiją atsiradęs planavimo pobūdis keičiasi, stiprėja tendencija planuoti keliones iš anksto. Atlikto tyrimo duomenimis, beveik trečdalis respondentų savo paskutiniąją kelionę įsigijo iki jos likus 2–3 mėnesiams, o kas penktas prieš 3–6 mėnesius.

Palyginimui, tik maždaug kas dešimtas apklausos dalyvis nurodė paskutiniąją kelionę įsigijęs iki jos likus 2–3 savaitėms, o 6 proc. respondentų teigė kelionę įsigiję prieš savaitę.

„Jei 2021-aisiais keliaujantiems daugiausiai problemų sukėlė skirtingos kiekvienos šalies COVID taisyklės, šiemet tokie suvaržymai keliauja į antrą planą. Todėl ilgėja ir kelionių planavimo trukmė. Iš dalies tai gali būti susiję ir su augančiomis kainomis – iš anksto besikreipiantiems klientams  kelionių organizatoriai dažnai gali pateikti geresnius pasiūlymus“, – teigia I. Aukštuolytė.

Pasak jos, į kelionių agentūras lietuviai kreipiasi ne tik dėl geresnės kainos pasiūlymų, bet ir norėdami apsidrausti.

„Beveik pusė respondentų kelionės organizavimą dažniau patiki kelionių agentūroms nei jas planuoja savarankiškai. Tai lemia išaugęs nerimas dėl ateities, galimos krizės. Iš anksto sudaryta kelionės sutartis suteikia užtikrintumo: dėl kainos, nenumatytų aplinkybių ar kompensacijų“, – pabrėžia I. Aukštuolytė.

Keliaujantys išleidžia daugiau nei planavę

Nepaisant išankstinio planavimo, tyrimo duomenimis, dažniausiai keliautojai išleidžia daugiau nei tikisi. Pavyzdžiui, vienam asmeniui kelionei skirti 900 Eur ar daugiau planavo tik maždaug kas ketvirtas tyrimo dalyvis, tačiau tiek faktiškai išleido – kas trečias.

Augant kainoms, būsimos kelionių išlaidos taip pat vertinamos realistiškiau. Tyrimo duomenimis, mažai kas tikisi išleisti iki 300 Eur asmeniui. Dažniausiai šiais metais keliautojai vienam asmeniui planavo išleisti nuo 600 Eur – taip nurodė 49 proc. respondentų.

Pakeisti aplinką – nebeužtenka

Tyrimo duomenimis, pagrindinė atostogų priežastis išlieka ta pati – pailsėti nuo darbo ir įtampos, toks poreikis dar yra išlikęs nuo karantino, kai gyventojai neturėjo galimybės kokybiškai pailsėti. Tačiau šiais metais keliautojams tapo mažiau svarbu tiesiog pakeisti aplinką ir pabūti su savimi. Tokią priežastį 2021 m. nurodė beveik pusė respondentų, o šiais metais – mažiau nei 30 proc. tyrimo dalyvių. Šiam pokyčiui įtakos turėjo pasibaigęs karantinas.

„Šiemet keliautojai siekia patirti daugiau įspūdžių. Beveik pusė respondentų nurodė kelionės metu norintys pažinti šalies kultūrą. Lyginant su praėjusiais metais, pusantro karto padaugėjo norinčiųjų pasilinksminti ir papramogauti“, – teigia I. Aukštuolytė.

Atlikto tyrimo duomenimis, šiais metais augo keliavusių ir planuojančių keliauti procentas. Itin aktyviai keliones planuoja šeimos su vaikais.

„Keliautojo portretas“ išliko panašus kaip praėjusiais metais: daugiausiai keliavo vyresni, 36-55 metų gyventojai, užimantys aukštesnes pareigas ir gaunantys didesnes pajamas. Tarp jų daugiausiai buvo gyvenantys Vilniuje ir neturintys vaikų iki 16 metų.

„Nekeliautojų profilis“ taip pat nesikeičia – tai mažesnių pajamų, mažesnių miestų, vyresnio amžiaus gyventojai.

Naujienos

Sekite naujienas

Startuoliai

Verslo vikingai

Verslo idėjos

Visos teisės saugomos.© 2015-2022 | Kopijuoti draudžiama | SEO paslaugos: Bilger.lt