Paskelbta
3 metai prieš-
Juodojo penktadienio nuolaidas taikant vis daugiau prekybininkų, gyventojų susidomėjimas jomis yra santūresnis – beveik pusė lietuvių teigia neįsigyjantis prekių ir paslaugų per šiuos išpardavimus. Tuo tarpu kiek mažesnė dalis – daugiau nei 40 proc. respondentų – nurodė, kad per didžiausią metų išpardavimų dieną perka tik iš anksto suplanuotus pirkinius, rodo tyrimo duomenys.
Susidomėjimas nuolaidomis – mažiausias Baltijos šalyse
Kasmet vykstant Juodojo penktadienio išpardavimams tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse prekybininkai skelbia įvairaus dydžio nuolaidas įvairioms prekėms ir paslaugoms. Tačiau panašu, kad jomis susidomi tik dalis gyventojų – 47 proc. lietuvių per didįjį išpardavimą nieko neperka, tuo tarpu Latvijoje taip atsakiusiųjų procentas siekė 31, Estijoje –30 proc. Per išpardavimus tik būtiniausius arba iš anksto suplanuotus pirkinius įsigyja 42 proc. lietuvių, rodo „Citadele“ banko užsakymu atliktos tyrimų agentūros „Norstat“ apklausos duomenys.
Panašūs rezultatai ir kaimyninėse Baltijos šalyse – racionaliai įvertinus ir esant poreikiui, nuolaidomis naudojasi 46 proc. latvių ir 52 proc. estų.
7 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių teigė, kad Juodojo penktadienio nuolaidos taip pat koreguoja apsipirkimo įpročius: 5 proc. apklaustųjų nurodė perkantys brangesnius pirkinius, už kuriuos tikisi mažesnės kainos, 2 proc. – įsigyjantys didžiąją dalį savo pirkinių.
„Keičiantis vartotojų elgsenai ir bendroms apsipirkinėjimo tendencijoms, lietuviai racionaliau apmąsto apsipirkinėjimo būtinybę net ir didžiausių išpardavimų metu. Tai galimai lemia prasidėjęs šildymo sezonas, kuriam gyventojai įprastai akyliau taupo. Be to, panašu, kad augantis gyventojų finansinis raštingumas taip pat prisideda prie kintančių apsipirkimo įpročių, kai nuolaidomis pasinaudojama ne kiek remiantis emocijomis, o esant poreikiui ir įvertinus būtinybę“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Makroekonominės situacijos įtaka
„VILNIUS TECH“ Finansų inžinerijos katedros vedėja, doc. dr. Algita Miečinskienė teigia, kad gyventojų požiūrį į didžiausius metų išpardavimus formuoja populiarėjančios tvarumo ir atsakingo vartojimo tendencijos, įtakos turi ir makroekonominė situacija.
„Stipriai išaugusios paskolų palūkanų normos gerokai sumažino namų ūkių biudžeto išlaidas vartojimui. 50 proc. Lietuvos gyventojų turi skolų, apie 30 proc. jų turi būsto paskolas, o apie 90 proc. atvejų susieti su kintamąja palūkanų norma. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą, kai Europos Centrinis Bankas padidina palūkanų normas, atitinkamai padidėja ir gyventojų paskolų grąžinimo suma“, – paaiškina „VILNIUS TECH“ mokslininkė.
Visgi panašu, kad prekybininkų taikomi nuolaidų pasiūlymai internetinėse parduotuvėse vis dar aktualūs nemažai daliai lietuvių. Remiantis „Citadele“ mokėjimų internetu partnerio „Klix“ iniciatyva atliktu elektroninės prekybos vartotojų rinkos tyrimu, 55 proc. lietuvių nurodė, kad renkantis internetinę parduotuvę prekių įsigijimui nuolaidų pasiūlymai yra labai svarbūs.
Tuo tarpu riboto laiko pasiūlymais internete gyventojai pasinaudoja rečiau – didžiausia dalis respondentų (31 proc.) teigė, kad ribotas laikas pasiūlymui kartais gali paskatinti įsigyti prekę, bet tai nėra sprendimą lemianti priežastis.
Svarbu įvertinti poreikį
Nors galima rasti daugybę patarimų, kaip išmokti apsipirkti planuotai ir neviršyti numatytos išlaidų sumos, „VILNIUS TECH“ docentė prieš apsiperkant pataria laikytis vadinamojo „trijų kablių principo“.
„Pavyzdžiui, jei suplanavote pirkinį – „užkabinate“ jį ant pirmo kablio. Jei po 10 dienų jums to pirkinio vis dar reikia, perkabinkite ant antro kablio. Galiausiai, pirkite tik tuos pirkinius, kurie pateko ant trečio kablio po mėnesio. Žinoma, šie terminai hipotetiniai, bet pats principas veikia“, – teigia pašnekovė.
Jei planuojate įsigyti brangesnį pirkinį, nemažiau kaip mėnesį prieš jį įsigyjant reikėtų pasekti pirkinio kainų dinamiką keliose parduotuvėse. A. Miečinskienė sako, kad tai gana paprasta, nes dabar yra kainų palyginimo portalų, pateikiančių einamąsias daugelio produktų kainas įvairiose prekybos vietose.
„Citadele“ ir banko mokėjimų internetu partnerio „Klix“ užsakymu reprezentatyvias Lietuvos gyventojų apklausas atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Šių metų spalį „Klix“ inicijuotos apklausos metu buvo apklausti 500 gyventojų nuo 18 iki 74 metų. „Citadele“ šių metų lapkritį inicijuotos apklausos metu buvo apklausti 3003 respondentai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo 18 iki 74 metų.
Rūta Ežerskienė. Kiek reikia uždirbti, kad įpirktum butą? Palyginome šešis miestus ir jų rajonus: nuo vieno kambario buto iki šeimos būsto
Apklausa: daug laiko prie ekranų nebūtinai reiškia mažiau judėjimo – ką apie savo įpročius sako paaugliai?
Įmonių skolos mažėja, tačiau sąskaitų areštai siunčia kitokį signalą
Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos porų dėl finansų nesipyksta
Ekspertė atsako: ką daryti pametus banko kortelę?
Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl vis daugiau porų neskuba žengti prie altoriaus?
„Citadele“ banko Lietuvos filialui vadovaus Sandra Gimžauskienė
Po Registrų centro duomenų nutekėjimo ekspertas perspėja: didžiausia rizika – ne patys duomenys
Rūta Ežerskienė. Vartotojai – tarp pensijų reformos ir konflikto Artimuosiuose Rytuose gniaužtų





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Vilniaus verslo centre „Hero“ pradėjo veikti dienos pietų restoranas „Lumo“, kuriame užsakymas ir atsiskaitymas vyksta telefonu, o lankytojai aptarnaujami prie...
ILTE investuoja 25 mln. Eur į Trijų jūrų infrastruktūros fondų fondą (3JI FoF) – tai pirmoji banko investicija iš savo...
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 m. valstybės biudžete gali trūkti apie 300 mln. eurų planuotų pelno mokesčio pajamų.
Šveicarija–Žeimiai ir Žeimiai–Šėta „Rail Baltica“ ruožuose nustatyta defektų. LTG reikalauja juos pašalinti, o „Fegda“ dalį problemų sieja su projektu.
VERT prognozuoja, kad 2026–2027 m. šildymo sezoną šiluma gali brangti 13–25 proc. Labiausiai kainos gali augti dujas naudojančiose savivaldybėse.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...