Sekite naujienas

Verslas

Valdysenos profesionalų diskusijoje – viešojo sektoriaus įmonių valdymas

Paskelbta

-

Per pastaruosius 5 metus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) skaičius sumažėjo nuo 128 iki 48 įmonių,  grąža valstybei išaugo net 4 kartus, o  depolitizuotas VVĮ valdymas išplėtė nepriklausomų narių skaičių  šių įmonių valdybose ir stebėtojų tarybose nuo 13 proc. iki 58 proc.

Tai buvo pažymėta vakar vykusioje Valdymo koordinavimo centro surengtoje nuotolinėje konferencijoje-diskusijoje. Jos metu VVĮ ir savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) kolegialių priežiūros ir valdymo organų nariai bei atsakingų valstybės institucijų atstovai apžvelgė viešojo sektoriaus valdysenos pokyčius.

„Per pastaruosius kelerius metus šiame sektoriuje pavyko pasiekti reikšmingų pokyčių. Tapę EBPO nariais įrodėme, kad esame pasiekę viešojo sektoriaus valdysenos brandą, tačiau turime aiškius įsipareigojimus ir privalome toliau tobulinti šio sektoriaus vadybą. Pagrindinis tikslas yra pasinaudojant esama patirtimi užtikrinti, kad valstybė veiktų efektyviai, o valstybės valdomos įmonės neštų didžiausią naudą visuomenei“,  – pažymėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

„Per 2019-uosius reikšmingi patobulinimai apėmė visas svarbiausias VVĮ valdysenos sritis. Šiandieninis koronaviruso pandemijos iššūkis VVĮ sektoriui yra didžiulis, tačiau galima pasidžiaugti, kad nuosekliai vykdyta viešojo sektoriaus pertvarka yra sustiprinusi VVĮ pozicijas. Viliamės, kad aktyvus ir šeimininkiškas valstybei atstovaujančių institucijų įsitraukimas padės ne tik užtikrinti efektyvesnę VVĮ veiklą, bet ir atsakingą valstybės įsipareigojimų vykdymą“, – teigė Valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekančios VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Vidas Danielius.

Nuotolinėje konferencijoje dalyvavęs Energetikos ministerijos kancleris Ramūnas Dilba pabrėžė, kad viešojo sektoriaus valdysenos pokyčių tolimesnė sėkmė priklausys ir nuo pačių organizacijų noro keistis. „Vadyboje yra toks posakis, kad „organizacinė kultūra suvalgo strategiją pietums“, todėl svarbus yra abipusis akcininko ir įmonės sutarimas ne tik ką darome, bet ir kaip bei kodėl siekiame užsibrėžtų tikslų“, – kalbėjo R. Dilba.

Valstybės valdomos energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas įsitikinęs, kad šiandien VVĮ grupės jau parodė gyvybingumą ir naudą užtikrinant akcininko – valstybės – keliamų strateginių tikslų įgyvendinimą ir skaidrią bei atskaitingą grupei priklausančių įmonių veiklą. „Taip pat matome, kad didinant gerosios valdysenos brandą yra būtinas sisteminis požiūris, vienodas supratimas ir teisinis valdymo bendrovių pareigų ir teisių reglamentavimas, kaip tai siūlo Europos modelinis bendrovių aktas“, –  tvirtino R. Zukas, „EPSO-G“ generalinis direktorius.

Skaidrumo standartai, kurie yra keliami VVĮ, pasak valdysenos ekspertų, turėtų būti keliami ir SVĮ. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Jurgita Šiugždinienė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu augant vidaus sandorių apimtims ir savivaldybėms teikiant vis daugiau paslaugų per savo valdomas įmones, yra būtina užtikrinti maksimalų įmonių veiklos skaidrumą. „SVĮ turėtų būti taikomi tokie patys skaidrumo standartai, kaip ir VVĮ. Labai svarbu atsakyti į klausimą, kodėl net du ar tris kartus skiriasi tų pačių viešųjų paslaugų kaina skirtingose savivaldybėse ir ar tam yra objektyvios priežastys, tokios kaip infrastruktūra, teikiamos paslaugos apimtys. Vertėtų analizuoti kainas ir paslaugų kokybę tarp atskirų Lietuvos savivaldybių, kitų šalių, svarstyti glaudesnį kelių savivaldybių bendradarbiavimą teikiant bendras viešąsias paslaugas komunaliniame ūkyje, vandentvarkoje, gatvių priežiūroje ir kitose srityse“, –  pažymėjo J. Šiugždinienė.

Visi šie klausimai buvo apžvelgti nuotolinėje gerųjų praktikų dalijimosi renginyje-diskusijoje „Viešojo sektoriaus įmonių valdymas: teisės aktų eilutėse ar tarp jų?“, kurioje dalyvavo VVĮ ir SVĮ kolegialių priežiūros ir valdymo organų nariai bei atsakingų valstybės institucijų atstovai. Jie apžvelgė viešojo sektoriaus įmonių  valdysenos vystymosi kryptis bei aptarė, kokią įtaką šiame procese turi ar galėtų turėti įmonių akcininkai, kolegialūs organai ir vadovybė.

Apie Valdymo koordinavimo centrą

Valdymo koordinavimo centras yra Vyriausybės įsteigtas analitinis bei gerosios valdysenos principų įgyvendinimo centras, siekiantis užtikrinti nuoseklų ir profesionalų VVĮ valdymą. Centro vykdomos funkcijos apima platų VVĮ veiklos koordinavimo spektrą: nepriklausomų valdybos narių atranką, strateginių planų įgyvendinimo priežiūrą, analitinių ataskaitų rengimą ir VVĮ veiklos viešinimą, pagalbą formuojant VVĮ sektoriaus politiką bei konsultacijas gerosios valdysenos diegimo klausimais. Taip pat Valdymo koordinavimo centras stebi ir analizuoja bei reguliariai rengia apibendrintąsias SVĮ veiklos ataskaitas.

Skaitykite
Reklama
Reklama

Naujienos

Reklama

Sekite naujienas

Video naujienos

Ekspertai

Verslo idėjos