Sekite naujienas

Verslas

Viskas apie alternatyvų verslo finansavimą: pinigų rinkoje yra, verslui tereikia pasirinkti šaltinį

Paskelbta

-

Nepaisant keliamų bazinių palūkanų ir dėl to brangstančių paskolų, alternatyvių finansavimo šaltinių Lietuvoje daugėja. Kreditavimo rinkoje vyksta savotiškas bumas, kurį lėmė didėjanti kredito įstaigų konkurencija, pinigų ir technologijų gausa.

„Vienas esminių veiksnių, paskatinusių verslo finansavimo rinkos plėtrą Lietuvoje, yra kreditavimo veiklos persikėlimas į internetą. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu vis dažniau girdime apie fintech įmones ir frazę, kad „pinigų rinkoje yra“, – sako Linas Armalys, nebankinio finansavimo bendrovės „Noviti finance“ vadovas.

Reklama:

Anot jo, nebėra poreikio turėti fizinius padalinius, o tai sumažino verslo sąnaudas, taip pat atsirado galimybė greitai plėstis į naujas rinkas su minimaliomis investicijomis.

„Anksčiau bankui įžengti į naują rinką užtrukdavo apie 5-10 metų. Šiandien naujas bankas su stipriu užnugariu per penketą metų gali „paimti“ ir 10 rinkų. Geras to pavyzdys yra vadinamieji neobankai, kaip antai „Revolut“ ar „N26”, – vardija pašnekovas.

Dar viena paskolų rinkos augimo priežastis yra procesų automatizavimas – pastaraisiais metais išpopuliarėjo savitarnos portalai, kredito rizikos vertinimui pasitelkiantys dirbtinį intelektą.

„Fintech“ bendrovės išjudino rinką, o dabar ir didieji bankai tampa IT kompanijomis, kuriose IT specialistų jau yra daugiau nei aptarnaujančių klientus“, – užsimena „Noviti finance“ vadovas.

Be to, Lietuvoje pastaraisiais metais atsirado ir daug vietinių smulkių kredituotojų, nes palengvėjo tokios veiklos steigimo sąlygos. Taip pat išaugo duomenų ir skaitmeninių priemonių – e. parašo, elektroninių kredito istorijų ir kitų – prieinamumas. Tai leido sumažinti kreditavimo veiklos riziką ir išauginti paskolų be užstato segmentą.

Pasak L. Armalio, šiandien kredito rizika Lietuvoje apskritai yra gana žema. Tai nebėra pagrindinis veiksnys kredituotojams renkantis tikslinį segmentą. Svarbesnis veiksnys yra įmonių dydis. Tiems kredituotojams, kurie orientuojasi į darbą su stambiuoju verslu, pavyzdžiui, tradiciniams bankams, yra sunku dirbti su smulkiaisiais, nes jų procesai tiesiog yra tam nepritaikyti. Išduoti vieną didelį kreditą bankams labiau apsimoka ir pigiau administruoti nei daugybę mažų.

Su didžiaisiais bankais pečiais stumdosi mažesni regioniniai skolintojai, tokie kaip „Šiaulių bankas“ ir „Citadele“. Jie yra kiek lankstesni ir labiau orientuojasi į vidutinio dydžio verslus, kurie galbūt netenkina tam tikrų didžiųjų bankų reikalavimų.

Trečia grupė yra nebankiniai kredituotojai ir vartotojas-vartotojui (angl. Peer-to-peer) paskolų platformos. Tai kreditoriai, kurie orientuojasi į didžiausią segmentą – smulkųjį verslą (apie 90 proc. iš maždaug 122 tūkst. įmonių Lietuvoje yra smulkios ir turi iki 10 vartotojų).

„Yra dar ir greitieji kreditai. Kadaise vienos tokių įmonių vardu buvo net futbolo lyga pavadinta, bet konkurencija nustūmė šias įmones į paraštę“, – sako nebankinio finansavimo bendrovės „Noviti finance“ vadovas L. Armalys.

Kaip pasirinkti?

Anot Evos Suduiko, advokatų profesinės bendrijos COBALT partnerės, Lietuvoje siūlomas alternatyvias finansavimo priemones galima suskirstyti į 2 pagrindines grupes: nesusijusias su nuosavu kapitalu (nebankinės paskolos, obligacijos, vekseliai, faktoringas, INVEGA) ir susijusias su nuosavu kapitalu (konvertuojamosios paskolos ir obligacijos, SAFE, varantai (warrants), IPO). Taip pat išskiriama trečia grupė – tai sutelktinis finansavimas ir kripto žetonai. Šiais atvejais sąsajos su kapitalu priklauso nuo finansavimo modelio.

„Nebankinės paskolos yra bene dažniausiai naudojamas instrumentas. Šiai kategorijai, be įvairių alternatyvių kredito įstaigų ir užsienio skolintojų kreditų, priskiriamos ir paskolos iš akcininkų, partnerių, kitų asmenų. Tiesa, bendrovės negali įkeisti savo turto akcininkų naudai. Be to, paskolų sąlygos turi daugmaž atitikti rinkos sąlygas, kad nekiltų pagunda stipriai padidinti palūkanas ir tokiu būdu akcininkams užsidirbti“, – komentuoja COBALT partnerė.

Specialistės teigimu, nebankinių paskolų populiarumą lemia lankstumas: užstato ir kitas sąlygas dažnai galima derinti, greitis: kreditą galima gauti per porą dienų ir paprastumas: sutartis – vos poros puslapių.

Esminiai alternatyviųjų kreditų trūkumai į dienos šviesą paprastai išlenda, kai prireikia didesnių sumų. Tokiais atvejais dažnai reikalingas prievolių užtikrinimas – hipoteka, turto įkeitimas, laidavimas arba garantija. Be to, dalis alternatyvių finansuotojų didesnėms paskoloms linkę taikyti sąlygas, panašias į galiojančias tradiciniuose bankuose. Prašo detalios informacijos, nustato mokamą išankstinį paskolos grąžinimą, numato baudas ar kredito „pabrangimą“ finansinių sunkumų atveju. O kai paskolų sąlygos supanašėja su tradicinių bankų siūlomomis, vargu, ar apsimoka skolintis brangiau iš alternatyvių kredituotojų.

Obligacijų privalumai

Kitas su nuosavu kapitalu nesusijęs ir gana dažnai naudojamas finansavimo instrumentas yra skolos vertybiniai popieriai arba obligacijos.

„Šis finansavimo būdas paprastai naudojamas siekiant ne tik viešo lėšų pritraukimo, bet ir žinomumo didinimo. Taip pat dažni atvejai, kai obligacijos leidžiamos siekiant užtikrinti papildomą finansavimą, kai projekto dalį finansuoja bankas. Obligacijas gali leisti ir AB, ir UAB. Tačiau pastaruoju atveju turi būti sudaryta vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartis su tarpininku, parengtas informacinis dokumentas, audituotos pastarųjų metų finansinės ataskaitos ir pan.“, – apibendrina E. Suduiko.

Teisininkė priduria, kad lyginant su bankiniu finansavimu, obligacijų įsipareigojimai gali būti lankstesni ir juos lengviau perleisti kitiems. Be to, bankai dažnai reikalauja, kad būtų gautas jų sutikimas, jeigu stambų kreditą turintis klientas nori įsigyti naują verslą, mokėti dividendus, prisiimti papildomus įsipareigojimus ir t.t. Obligacijų atveju to nereikia.

Be to, skolos vertybiniai popieriai suteikia galimybę finansuoti bankams nepatrauklius projektus. Tačiau, leidžiant obligacijas, reikia turėti galvoje, kad po keleto metų reikės jas išpirkti. Paskola šiuo aspektu yra lengviau prognozuojamas dalykas, mat periodiškai mokamos nustatyto dydžio įmokos.

„Dar vienas privalumas – obligacijas galima įtraukti į reguliuojamos arba alternatyviosios rinkos „Nasdaq First North“ sąrašus. Tai paprastai suteikia bendrovėms daugiau patikimumo, didina skaidrumą ir gerina reputaciją. O tai savo ruožtu lengvina ir pigina skolinimą ateityje“, – vertina COBALT partnerė.

Svarbus įmonės žinomumas

Verta pridurti, kad šiuo metu galioja INVEGA subsidija, pagal kurią SVV įmonės gali gauti kompensaciją iki 50 proc. (arba 50 tūkst. Eur) sąnaudų, patirtų išleidžiant obligacijas.

INVEGA taip pat planuoja pasiūlyti garantijų priemonę, pagal kurią mažiau žinomi ar rizikingesni emitentai, kuriems gali prireikti papildomo užstato, galės gauti garantiją, kad valstybė išpirks obligacijas, jei įmonė susidurtų su sunkumais.

„INVEGA apskritai yra labai aktyvi ir nuolatos ieško būtų padėti verslui. Pagalbą ji daugiausiai teikia paskolų ir garantijų forma. Bet dabar siūloma ir nemažai „krizinių priemonių“. Taip pat galima teikti paraiškas dėl paramos įmonėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje bei santykių su Kinija atšalimo. Taip pat yra priemonių, skirtų jaunam verslui, kuriam bankai pinigų dar neskolintų, – komentuoja E. Suduiko. – Tiesa, gauti finansavimą pagal tam tikras priemones nėra lengva. Reikia užpildyti nemažai dokumentų, o vėliau – ataskaitų. Be to, priemonės yra riboto dydžio ir galiojimo. Tad, paskelbus kvietimą, verslas turi apsispręsti ir suspėti pateikti paraiškas, kol priemonėms biudžete dar yra lėšų.“

Prie obligacijų trūkumų, anot jos, reikėtų priskirti papildomus reikalavimus viešo platinimo atveju: kai suma viršija 8 mln. Eur per metus, būtinas prospektas, kuriame reikia atskleisti daug informacijos. Dėl to pastaruoju metu populiariausios yra vidutinio dydžio emisijos – iki 8 mln. Eur., kai užtenka parengti gerokai paprastesnį informacinį dokumentą.

Taip pat yra rizika, kad mažiau žinomoms bendrovėms ir rizikingesniems projektams obligacijų už norimą sumą išplatinti nepavyks. Tokiu atveju gali tekti stipriai padidinti palūkanas, kad obligacijas pirktų.

Vekseliai – paprasčiausias dokumentas

Vekseliai yra skolos raštelis, kuriuo vienas fizinis arba juridinis asmuo įsipareigoja kitam sumokėti sutartą pinigų sumą (paprastasis vekselis) arba įpareigoja tai padaryti trečiąjį asmenį (įsakomasis vekselis).

Pagrindinis vekselių privalumas yra paprastumas – tai greitai sudaromas, detaliai reglamentuojamas dokumentas, nereikalaujantis jokių papildomų išlaidų. Be to, vekseliai laikomi vertybiniais popieriais, kurie gali būti perleidžiami kitiems asmenims. Tretieji asmenys taip pat gali laiduoti už vekselio teikėją.

Svarbu ir tai, kad vekselio turėtojo reikalavimai tenkinami ne teisminio ginčo tvarka, kuris gali trukti ilgai ir būti brangus. Notaras vekselio atveju paprastai išduoda vykdomąjį įrašą, su kuriuo galima kreiptis į antstolius dėl priverstinio išieškojimo, mat vekselis įtvirtina besąlyginį sutikimą sumokėti ar grąžinti sutartą sumą.

Bene vienintelis vekselių trūkumas, anot COBALT įmonių teisės specialistų, kad tai yra griežtos formos dokumentas (nors ir trumpas). Tad reikia tinkamai surašyti visus privalomus rekvizitus. Kitu atveju notarai gali nepriimti dokumento vykdymui.

Apyvartinėms lėšoms – faktoringas

Dar vienas skolinimosi kelias, kai trūksta apyvartinių lėšų – faktoringas, kurio dėka galima gauti išankstinius mokėjimus įmonės išrašytoms sąskaitoms. Šis instrumentas veikia taip: už parduotas prekes pardavėjas išrašo sąskaitą su atidėjimu. Pirkėjas priima prekes ir pasirašo sąskaitą, kuri vėliau pateikiama faktoringo įmonei. Ši dažniausiai iš karto perveda avansą prekių pardavėjui (paprastai apie 80-90 proc. sąskaitos sumos). O vėliau pirkėjas ima vykdyti savo įsipareigojimą (apmokėjimą už prekes) jau faktoringo įmonei. Pastaroji atskaito sumokėtą avansą bei susikaupusias palūkanas ir likusią sumą perveda pardavėjui.

Kitaip sakant, faktoringo bendrovės nuperka įmonių išrašytas sąskaitas ir didžiąją dalį jų iš karto apmoka. O paskui atgauna lėšas iš prekių ar paslaugų pirkėjų.

Faktoringas patrauklus tuo, kad pinigai už prekes ar paslaugas gaunami iš karto, nereikia laukti sutarto atidėjimo termino (dažniausiai 30-90 dienų). Reiškia, apyvartines lėšas gamintojas iš karto gali panaudoti žaliavų įsigijimui, verslo plėtrai, įrangos atnaujinimui ar kitoms reikmėms. Todėl šį instrumentą dažniausiai renkasi SVV, siekdamas be paskolų gauti apyvartinių lėšų.

„Tai patogu, nes nereikia įkeisti turto, nereikalingas laidavimas, garantijos. Sprendimai dėl finansavimo priimami kur kas greičiau, o įmonėms nereikia prisiimti papildomų įsipareigojimų. Tiesiog vienas turtas pakeičiamas kitu, tad ir įmonės balansas atrodo geriau. Tiesa, faktoringo kainos gali būti gana didelės. Ypač jei pirkėjai turi prastą kredito istoriją arba sutariami ilgi atidėjimo terminai“, – pliusus ir minusus sveria E. Suduiko.


Konvertuojamosios paskolos ir obligacijos

Tai – su nuo nuosavu kapitalu susijusi finansavimo priemonė. Šiuo atveju, kaip aiškina Akvilė Bosaitė, advokatų profesinės bendrijos COBALT partnerė, šalia kreditoriaus ir skolintojo stoja akcininkai. Tai reiškia, kad šios paskolos gali būti konvertuojamos į akcijas.

„Šį instrumentą gana dažnai naudoja rizikos kapitalo rinkos žaidėjai – fondai ir verslo angelai, kai atsiranda trumpalaikis lėšų poreikis, bet dar nėra aišku, kiek vertas produktas bei pats startuolis ir nėra galimybės apskaičiuoti, kiek akcijų investuotojams reikėtų perleisti. Tokios paskolos neretai konvertuojamos į akcijas kito lėšų pritraukimo raundo metu, kai ateina didesni fondai. Jei sandoris pavyksta, paskola virsta akcijomis, o kreditoriai tampa akcininkais. Esminiai šio instrumento privalumai yra greitis ir paprastumas“, – pasakoja verslo angelų veikla pati užsiimanti A. Bosaitė.

Prie praktinių trūkumų ji, kaip investuotoja, priskiria tai, kad konvertavimas yra sutartinis dalykas. Nėra priverstinio įgyvendinimo mechanizmo. Jei konvertavimas neįvyksta, kreditorius geriausiu atveju gali prašyti nuostolių atlyginimo. Kitų teisinių galimybių nėra.

Galimybę įgyvendinti konvertavimą priverstinai siūlo konvertuojamosios obligacijos, mat jos laikomos vertybiniais popieriais, kurie Lietuvoje yra griežtai reglamentuojami.

Šis instrumentas panašus į konvertuojamas paskolas ir dažniausiai naudojamas, kai investuotojai dar nėra įsitikinę startuolio ar projekto sėkme ir kurį laiką linkę pabūti kreditoriais, o ne akcininkais.

„Bankroto atveju visada geriau būti pirmuoju nei antruoju“, – sako A. Bosaitė.

Tiesa, obligacijų išleidimo procedūra yra ilgesnė nei paskolos gavimo. Beje, naujoje Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje ši procedūra ir obligacijų konvertavimas į akcijas yra palengvintas, nes nebereikia detaliai iš anksto apskaičiuoti, kiek akcijų bus suteikiama. Tereikia susitarti, kaip tai bus apskaičiuojama.

SAFE – vakarų naujadaras

Dar vienas su nuosavu kapitalu susijęs finansavimo instrumentas yra SAFE (angl. Simple Agreement For Future Equity). Tai iš esmės reiškia akcijų apmokėjimą avansu, kai investuotojas pasiūlo tam tikrą pinigų sumą, bet dar nežino kiek, kaip ir kada gaus akcijas.

Startuolis šiuo atveju įsipareigoja tik vieną dalyką – konvertuoti sutartą sumą į akcijas. Pačios derybos dėl akcijų kiekio ir akcininkų sutarties atidedamos vėlesniam laikui.

„SAFE 2013 m „išrado“ JAV verslų akseleratorius „Y Combinator“. Didelis šio instrumento privalumas yra standartinė trumpa dokumento forma, kurią tereikia atsispausdinti, užpildyti ir pasirašyti. Ši priemonė populiari startuolių ir rizikos kapitalo bendruomenėje. Dažniausiai SAFE naudojama kai lėšos pritraukiamos iš artimojo rato investuotojų. Šią priemonę mėgsta ir didesni rizikos kapitalo fondai, kurie investuoja į daugybę startuolių ir toleruoja pinigų praradimo riziką“, – patirtimi dalijasi investuotoja.

Pagrindinis SAFE trūkumas, pasak A. Bosaitės, yra tai, jog dar nedaug kas yra su šiuo instrumentu susipažinęs. Taip pat reikia turėti galvoje, kad SAFE turėtojas nėra nei kreditorius, nei akcininkas. O pats instrumentas nėra paskola, tad neegzistuoja nei gražinimo terminas, nei priverstinio įgyvendinimo mechanizmas, kas gali lemti ginčus.

IPO – nebijantiems viešumo

Šis instrumentas Lietuvoje jau gerai žinomas. IPO reiškia, kad įmonė žengia į biržą, tampa AB ir ima prekiauti savo akcijomis viešai.

IPO paprastai naudoja subrendusios įmonės, kai norima „pereiti į kitą lygą“. Birža teoriškai užtikrina didesnį įmonės žinomumą ir potencialių investuotojų ratą. Bėda ta, kad Baltijos šalių kapitalo rinkos yra seklios ir vangios.

„Esame turėję klientų, kurie sėkmingai išnaudoja biržos viešumą savo tikslams – žinomumo didinimui, reputacijos formavimui ir pan. Bet viešumas turi ir neigiamą kainą – visi sužino apie paslydimus, jei tokie nutinka. Taip pat reikia neužmiršti, kad IPO, nors formaliai nėra paskola (nereikia mokėti palūkanų), sukuria lūkestį, kad bus mokami dividendai. Kitaip akcijos nebus patrauklios, jų niekas nepirks ir IPO praras prasmę“, – sako COBALT partnerė.

Ji priduria, kad akcijų platinimas gali būti komplikuotas ir brangus procesas, ypač jei prieš tai tenka UAB pertvarkyti į AB. Paprastai taip pat reikia samdyti teisininkus ir investicijų bankininkus. Tiesa, INVEGA gali kompensuoti iki 50 proc. šių išlaidų.

Sutelktinis finansavimas orientuojasi į NT

Šios platformos paprastai siūlo plačias galimybes, pradedant paskolomis ir akcijomis (jei įmonė yra AB), baigiant obligacijomis ir kitais instrumentais. Platformos taip pat sutraukia investuotojus, tad jos, suvesdamos projektus su finansuotojais, atlieka pusę darbo.

Norint pasinaudoti platformų paslaugomis už priimtiną kainą, reikia turėti gerą reputaciją, ypač tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva, kur žinios greitai sklinda. Taip pat būtina turėti aiškiai apibrėžtą, patrauklų projektą ir pasiūlyti pakankamai didelę, lyginant su kitais instrumentais, grąžą.

Anot ekspertų, pagrindinis sutelktinio finansavimo trūkumas – dauguma platformų orientuotos į NT sektorių.

Martynas Stankevičius, verslo sutelktinio finansavimo platformos „Rontgen“ įkūrėjas ir vadovas, aiškina, kad platformos susitelkė į NT, nes šiame sektoriuje užstatas yra likvidus ir lengvai bei patogiai vertinamas. Bet jis pateikė ir keletą pavyzdžių, kai platformos randa finansavimo sprendimus ir su NT nedirbančioms įmonėms. „Rontgen“ portfelyje – ir vėjo jėgainės, ir lėktuvų varikliai.

Naujienos

Verslo Vikingai

Finansai2 savaitės prieš

Techninių analitikų mokytojas Tomas Dulkys: „Didžiausia investuotojų ir spekuliantų klaida – noras praturtėti, o ne tapti šios srities profesionalu“

Kriptovaliutos, akcijų prekyba rinkoje, spekuliavimas, investavimas – vieniems šios temos atrodo nepažįstamos ir sunkiai perprantamos, o kiti sukaupia tiek žinių,...

Verslo vikingai2 savaitės prieš

„A Management“ vadovė Aušra Virkietytė: Sužvaigždėjimas renginių organizatoriui – karjeros pabaiga

Renginių organizatoriaus darbas atrodo nesibaigianti šventė. Tad norinčių dirbti šioje srityje turėtų netrūkti. „Iš dalies taip ir yra, – sutinka...

Verslo vikingai3 savaitės prieš

LAVA SALES kompanijos vadovas Paulius Gumbelevičius: „Komanda – branduolys, padedantis sukurti sėkmingą verslą”

Neseniai įsikūrusios kampanijos LAVA SALES tikslas – pritraukti naujų klientų šaltų skambučių pagalba ir taip padėti verslui augti. Telemarketingo paslaugas...

Startuoliai2 mėnesiai prieš

Saugių sandorių platforma „EscrowPack“ padės internete pirkti ir parduoti nesibaiminant sukčių

Tikrai ne vieną kartą pačiam teko patirti ar iš draugų girdėti apie sukčiavimo atvejus, kuomet perkant prekes iš fizinių asmenų...

Finansai2 mėnesiai prieš

29-erių į pensiją išėjęs Gintaras Pociūnas: „Finansiškai raštingas ir investuojantis žmogus – turtingo mąstymo žmogus“

Taupymas, investavimas, akcijų biržos – terminai, kurių daugelis dar nepažįsta, o gal laiko tolima siekiamybe. Praktinius patarimus geresniam finansų valdymui...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |