Ekologija
Ispanijos startuolis pakuotę pavertė paslauga: klientas indą pasiima, grąžina, o sistema seka jo kelią
Vienkartinės maisto pakuotės dešimtmečius buvo laikomos paprasčiausiu sprendimu restoranams ir išsinešamo maisto verslui. Barselonoje įsikūręs startuolis „Go Zero Waste“ siūlo kitokią logiką – pakuotės neparduoti, o paversti ją paslauga.
Reklama
Bendrovės vystomas sprendimas vadinamas „PaaSiot“ – „Packaging as a Service IoT“. Tai išmaniaisiais jutikliais, programėle ir grąžinimo infrastruktūra paremta sistema, leidžianti sekti daugkartinių indų judėjimą nuo išdavimo iki grąžinimo, plovimo ir pakartotinio panaudojimo.
Ne indas, o visas jo naudojimo ciklas
Tradicinis tiekėjas restoranui parduoda dėžutes ar puodelius. Restoranas juos sunaudoja, o kas vyksta toliau – jau kliento ir atliekų sistemos problema.
„Go Zero Waste“ modelyje vertė kuriama kitaip. Klientui suteikiama daugkartinė pakuotė, o sistema padeda valdyti visą jos gyvavimo ciklą. Naudotojas gali pasiimti indą vienoje vietoje, panaudoti jį maistui, vėliau grąžinti partnerių tinkle, o platforma registruoja jo judėjimą.
Išmanūs dispenseriai ir spintelės naudoja IoT technologiją, o programinė įranga leidžia stebėti pakuotės priskyrimą, grąžinimą, plovimą ir pakartotinį išdavimą.
Tai svarbu todėl, kad daugkartinė tara veikia tik tada, kai jos logistika patogi. Jeigu vartotojas turi prisiminti, į kurį konkretų restoraną grąžinti indą, modelis tampa nepatrauklus. Jeigu tą patį indą galima grąžinti bet kuriame partnerių taške, sistema tampa panašesnė į užstato tinklą.
Startuolis jungia technologiją ir logistiką
„Go Zero Waste“ buvo įkurta Barselonoje 2019 metais. Bendrovė dirba su gyventojais, verslu ir savivaldybėmis, o jos programėlė skirta žiedinės ekonomikos paslaugoms ir tvariems įpročiams.
Europos I3 programos medžiagoje nurodoma, kad „Go Zero Waste“ programėlės ekosistema jau turi daugiau nei 11 tūkst. naudotojų. „PaaSiot“ sprendimas vystomas CESAM projekte, kuriame startuolis siekia sistemą pritaikyti platesniam naudojimui restoranų, mažmeninės prekybos ir HoReCa sektoriuose.
Svarbi detalė – tai nėra vien programėlė. Bendrovė vysto ir fizinius dispenserius bei grąžinimo infrastruktūrą, todėl verslo modelis apima programinę įrangą, įrangą, logistiką ir partnerių tinklą.
Kodėl „pakuotė kaip paslauga“ gali būti įdomi verslo kryptis?
Vis daugiau verslų susiduria su spaudimu mažinti vienkartinių pakuočių kiekį. Tačiau restoranui pačiam kurti daugkartinės taros sistemą sudėtinga. Reikia pasirinkti indus, juos apskaityti, surinkti, plauti, grąžinti į apyvartą ir valdyti praradimus.
Čia atsiranda tarpinio verslo niša: įmonė, kuri restoranui neparduoda pakuotės, o išsprendžia visą problemą už jį.
Tai panašu į kitus „as a service“ modelius. Įmonės nebeperka serverių – jos perka debesijos paslaugą. Nebūtinai perka spausdintuvą – gali mokėti už spausdinimo paslaugą. Šiuo atveju restoranas vietoj tūkstančių vienkartinių dėžučių galėtų mokėti už daugkartinės pakuotės sistemą ir jos aptarnavimą.
Ar ši idėja galėtų veikti Lietuvoje?
Vienas paprasčiausių scenarijų – didelis verslo centras Vilniuje ar Kaune. Jame veikia keli restoranai ir kavinės, naudojantys vienodo standarto daugkartinius indus. Darbuotojas nusiperka pietus, nusineša juos į biurą ir vėliau indą palieka specialiame grąžinimo taške.
Vakare pakuotės surenkamos, išplaunamos ir kitą dieną vėl grįžta į restoranus.
Panašų modelį būtų galima išbandyti universitetų miesteliuose, maisto halėse, festivaliuose, stadionuose, kurortuose ar uždarose įmonių teritorijose. Tokiose vietose pakuočių judėjimas yra gana prognozuojamas, todėl lengviau sukurti veikiančią grąžinimo sistemą.
Dar viena galimybė – daugkartiniai kavos puodeliai. Klientas puodelį pasiima vienoje kavinėje ir grąžina kitoje to paties tinklo ar partnerių vietoje. Vartotojui nereikia nešiotis savo puodelio, o verslui nereikia kiekvienam klientui duoti naujo vienkartinio indo.
Kur slypi sunkumai?
Ši idėja nėra paprasta. Reikia higienos standartus atitinkančio plovimo, efektyvios logistikos, patvarių indų ir pakankamai aukšto jų grąžinimo lygio. Jeigu didelė dalis pakuočių dingsta, ekonomika gali nebeveikti.
Tačiau būtent tai ir sukuria verslo galimybę. Kuo sudėtingiau restoranui pačiam susikurti tokią sistemą, tuo vertingesnis gali būti specializuotas paslaugų tiekėjas.
Lietuvoje jau gerai žinome centralizuoto užstato principą gėrimų pakuotėms. Daugkartinių maisto indų sistema būtų kitokia ir gerokai sudėtingesnė, tačiau vartotojui pati idėja – pasiimti, panaudoti ir grąžinti – jau nėra svetima.
Todėl „Go Zero Waste“ pavyzdys įdomus ne vien ekologijos prasme. Tai verslo modelis, kuriame problema paverčiama nuolatine paslauga: ne parduoti kuo daugiau pakuočių, o valdyti kuo daugiau jų naudojimo ciklų.
Šaltiniai
Reklama
