25-rius metus gyvuojanti EPD: produkto poveikį aplinkai matuoja vis daugiau gamintojų

Nors dėl lėtėjančios ekonomikos ir kylančių kainų keičiasi vartotojų įpročiai, požiūris į tvaresnius produktus taip greitai nekinta. Naujausios konsultacijų bendrovės „PwC“ apklausos duomenimis, kol 69 proc. vartotojų šiuo metu susilaiko nuo nebūtinų pirkinių, 78 proc. respondentų vis dar yra pasirengę mokėti daugiau už vietinius ar iš perdirbtų, tvarių ar ekologiškų medžiagų pagamintus produktus.

Reklama

Pasak tvarumo specialistų, teigiamą vartotojų požiūrį į tvarius produktus diktuoja ne tik griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai ar Europos Komisijos išsikelti tikslai iki 0 sumažinti anglies dvideginio (CO2) emisijas iki 2050-ųjų, bet ir pačių gamintojų noras mažinti daromą poveikį aplinkai.

„Gamintojai prisiima vis daugiau atsakomybės už savo veiklą – matuoja ir imasi mažinti veiklos metu išmetamą CO2, optimizuoja žaliavų naudojimą ir vis dažniau pereina prie tvaresnių sprendimų bei atsinaujinančių energetinių išteklių. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama gaminamų produktų daromam poveikiui aplinkai, nes kiekvienas, net mažiausias gaminys turi savo aplinkosauginį pėdsaką. O tai savo ruožtu nelieka nepastebėta ir galutinių vartotojų“, – komentuoja „Vesta Consulting“ tvarumo konsultantė, LCA/EPD specialistė Silvija Serapinaitė.

Vienas iš būdų skaidriai atskleisti produkto poveikį aplinkai yra Produkto poveikio aplinkai deklaracijos (angl. Environmental Product Declaration, EPD), kurios vertina produkto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą – nuo žaliavų išgavimo iki galutinio produkto utilizavimo.

„Iš principo EPD yra rengiamos gaminio gyvavimo ciklo analizės pagrindu – vertinamos ne tik produktui pagaminti naudojamos žaliavos, jų kiekiai, bet ir gamybos procesai, jų metu naudojamos energijos ir vandens sąnaudos, susidarančios atliekos. Taip pat atsižvelgiama į produkto eksploatavimo, o galiausiai ir jo perdirbimo ar utilizavimo niuansus“, – sako S. Serapinaitė.

Susidomėjimas EPD auga

Kiek šiuo metu Lietuvos gamintojų turi EPD, nėra tikslių duomenų, nes nėra bendro visų EPD registro – poveikio aplinkai deklaracijas registruoja skirtingi EPD operatoriai. Pasak pašnekovės, vis dėlto šalies gamintojų susidomėjimas EPD pastaraisiais metais auga.

„EPD yra populiariausia statybų sektoriuje, tačiau jau dabar galima numatyti, kad poveikio aplinkai deklaracijos sėkmingai įsitvirtins ir kitose srityse. Jau esame sulaukę užklausų iš Lietuvos maisto pramonės, baldų ir namų apyvokos produktų gamintojų. Labai tikėtina, kad prie jų ateityje prisijungs ir kosmetikos ar kitos produkcijos gamintojai“, – vardija „Vesta Consulting“ atstovė.

Tuo tarpu pasaulyje jau dabar galima rasti nemažai maisto prekių, tekstilės ar higienos reikmenų EPD, taip pat paslaugų sektoriuje – elektros gamybai iš atsinaujinančių išteklių, valymo paslaugoms, plastiko perdirbimo ir kt.

Reklama

Įdomu tai, kad pirmoji pasaulyje EPD išduota prieš 25 metus Švedijos elektros energijos gamybos įmonei „Vattenfall“ ir, nors šiuo metu pasaulyje yra dešimtys tūkstančių galiojančių EPD deklaracijų, Skandinavijos šalys išlieka šios srities lyderėmis. Griežtesnius reikalavimus dėl CO2 emisijų ar kitų aplinkosauginių reikalavimų taip pat turi Nyderlandai ir Prancūzija. O štai Italijoje EPD deklaracijų kiekis per 3 metus išaugo net 3 kartus.

Vertina „įkūnytą“ anglį

Pasak S. Serapinaitės, EPD poreikį statybų sektoriuje diktuoja Europos CO2 emisijų reglamentavimas bei teisiniai reikalavimai, tad norintys išlikti konkurencingi gamintojai privalo skaidriai deklaruoti savo poveikį aplinkai.

„Pastaraisiais metais visoje Europoje daugėja nacionalinių reglamentų, kurie nukreipti būtent į pastatų „įkūnytosios“ anglies (angl. embodied carbon) mažinimą per visą gyvavimo laikotarpį. „Įkūnyta“ anglis yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios išmetamos gaminant statybines medžiagas, jas transportuojant, montuojant, prižiūrint ir galiausiai sunaikinant. Būtent EPD yra puikus įrankis sekti statybinių medžiagų „įkūnytąją“ anglį bei kitus poveikio aplinkai rodiklius pastato kontekste“, – teigia S. Serapinaitė.

Statybų sektoriuje neretai EPD deklaracijos tampa ne tik statybinių medžiagų ar sprendimų kokybės standartu, bet ir privalumu jų gamintojams: kai kurie NT vystytojai prašo statybinių medžiagų EPD dėl geresnių pastato LCA (angl. Life Cycle Assessment – liet. gyvavimo ciklo analizė) rezultatų, taip pat EPD gali būti reikalingos siekiant sertifikuoti pastatus pagal tarptautinius tvarumo standartus (BREEAM, LEED, kt.). Dėl šių priežasčių Lietuvos statybinių medžiagų gamintojai, eksportuojantys savo produkciją į Skandinavijos šalis, kuriose yra vertinamos EPD, yra labiau linkę turėti šias produkto poveikio aplinkai deklaracijas.