Paskelbta
4 metai prieš-
2 iš 5 Lietuvos gyventojų klaidingai mano, kad kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose įmokas būtina mokėti kas mėnesį, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Remiantis jos duomenimis, ryškėja, kad šalies gyventojai turi ir daugiau klaidingų įsitikinimų apie šį investavimo būdą. Kur vis dar klystame ir kaip iš tiesų atrodo papildomas kaupimas, pasakoja ekspertė.
„Lietuvos pensijų sistema susideda iš trijų pakopų, kurios pasižymi skirtingomis ypatybėmis. Kiekviena pakopa papildo ankstesniąją. Neįsigilinus, sistemą perprasti gali pasirodyti sudėtinga, todėl natūralu, kad gyventojai vis painioja faktus apie skirtingas pakopas“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Mitas: įmokas privaloma mokėti kas mėnesį
38 proc. apklaustųjų mano, kad pasirinkus kaupimą trečiosios pakopos pensijų fonduose, įmokų dažnis yra griežtai nustatytas ir sumokėti konkrečią sumą reikia kas mėnesį. Tačiau tai – netiesa, nes kiekvienas gali pats nustatyti, kada ir kaip dažnai mokėti įmokas, teigia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Vis dėlto, fonde sukaupta suma priklausys ne tik nuo to, nuo kada pradėsite kaupimą ir kokią sumą įnešite, bet ir nuo įmokų dažnumo, tad ekspertė rekomenduoja jas mokėti kuo reguliariau. Reguliarių periodinių įmokų nauda ypač akivaizdi svyruojant finansų rinkoms ar recesijos metu. Mažesnės, bet dažnesnės įmokos mažiau jautrios šiems svyravimams nei didesnės, bet retesnės įmokos.
„Pavyzdžiui, prieš pat ekonomikos kritimą investuota didesnė vienkartinė suma po metų gali turėti ir neigiamą grąžą, o tą pačią sumą investuojant dalimis kas mėnesį, po metų ji jau gali atnešti pelno. Taip yra todėl, kad, įmokas atliekant periodiškai, dalis jų yra pervedamos, kai akcijų ir kitų vertybinių popierių kaina yra mažiausia, tad jie įsigyjami pigiau ir anksčiau ar vėliau vis tiek pradeda atnešti grąžą“, – sako pašnekovė.
Mitas: pradėjus kaupti trečios pakopos pensijų fonduose, tą privaloma daryti iki pensijos
Apklausos duomenys rodo, kad 21 proc. apklaustųjų mano, jog kaupti trečios pakopos pensijų fonduose privaloma iki pensinio amžiaus. Toks įsitikinimas klaidingas, kadangi investuojant į trečios pakopos pensijų fondus, galima valdyti ne tik įmokų dažnį, bet ir paties kaupimo laikotarpio trukmę, aiškina L. Načajienė.
„Nors investavimas trečios pakopos fonduose visą savo potencialą išpildo tik kaupiant iki pat pensijos, tačiau faktiškai žmogus gali kaupimą tiek laikinai sustabdyti, tiek nutraukti ir bet kuriuo metu atsiimti sukauptas lėšas. Trečioje pakopoje sutaupyti pinigai yra ne pensijų valdytojo, bet asmens nuosavybė, todėl yra paveldimi. Tiesa, nutraukiant investavimą į trečios pakopos pensijų fondą nesulaukus pensinio amžiaus, ar kitais atvejais, gali būti pritaikomi papildomi mokesčiai“, – pabrėžia ekspertė.
Mitas: už sukauptas lėšas privaloma pirkti anuitetą
Dar vienas mitas, kuriuo įsitikinę 10 proc. apklausos dalyvių – už trečios pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas privaloma pirkti anuitetą. Iš tiesų, sulaukę pensinio amžiaus ir pinigus trečioje pakopoje kaupę žmonės, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio sumą jie sukaupė, gali rinktis iš keleto išmokos būdų – vienkartinės išmokos, periodinių išmokų arba anuiteto.
„Natūralu, kad darbingo amžiaus žmogus negali nuspėti savo poreikių senatvėje, todėl rekomenduojama išmokų dažnį ir dydį pasirinkti jau sulaukus pensijos. Vis dėlto, pats populiariausias išmokų būdas yra vienkartinė išmoka“, – tvirtina pašnekovė.
Nors ir mažas, bet vis dar mitas: įmokų dydį nustato bankas
Nors 35 proc. apklaustųjų supranta, kad įmokų dydį nustatyti gali pats kaupiantysis, vis tik nedidelė dalis respondentų (8 proc.) mano, kad įmokų dydis priklauso nuo banko. L. Načajienė teigia, kad bankas nenustato nė vienos pakopos įmokų dydžio, o kaupiant trečios pakopos pensijų fonde, jos dydį gali visiškai valdyti pats žmogus.
Tam, kad žmogus sukauptų reikšmingą sumą, rekomenduojama tuo pasirūpinti vos įsitvirtinus darbo rinkoje. Pradėjus investuoti į trečios pakopos pensijų fondus jaunesniame amžiuje, užteks periodiškai įnešti po nedidelę sumą, sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
„Kaupiant ilgesnį laiką didesnė suma sukaupiama ne tik dėl žmogaus įneštų pinigų, bet ir dėl investicijų vertės padidėjimo. Taip yra dėl to, kad trečios pakopos pensijų fonde kaupiami pinigai yra investuojami, tad, esant palankiai situacijai rinkoje, žmonės sukaups didesnę sumą pinigų nei saugant juos atskiroje banko sąskaitoje“, – aiškina pašnekovė.
Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
Žygimantas Mauricas: Lietuvos ekonomika spaudžia akceleratorių – kiek ilgai tai tęsis?
Būsto paskolos auga kartu su kainomis: vidutinė suma per metus padidėjo beveik 22 tūkst. eurų
Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: ekspertas įspėja apie naują sukčiavimo schemą
Fiksuotos ar kintamos būsto paskolos palūkanos: ką šiandien verta rinktis?
Gavote didelę pinigų sumą? Ekspertas pataria, nuo ko pradėti
Nuo apskaitos iki NT: kaip „Luminor“ banko finansavimas padėjo sukurti naują pajamų šaltinį
Jaunuoliai apie finansus mokosi „TikTok“: kada patarimai tampa rizikingi?
Ilgesnis būsto paskolos terminas: kada jis naudingas, o kada gali tapti našta?



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Klausimas, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, Lietuvoje kartojasi jau keliolika metų iš eilės – ir beveik visada tuo pačiu...
„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
„iParduotuves.lt pataria“: tinkamai pasirinktas tiekėjas gali lemti ne tik prekių savikainą, bet ir viso prekybos verslo pelningumą. Pradėti elektroninę prekybą...
„Summus Capital“ skelbia, kad energijos efektyvumo sprendimai padėjo sutaupyti apie 2,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat pagerino tarptautinį GRESB tvarumo...
Vilniaus rajonuose naujo būsto kainos nuo 2023 m. keitėsi nevienodai: Naujamiestyje kilo apie 9 proc., o Lazdynuose – beveik 50...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...