Vilniaus apygardos teismas spalio 23 d. iš dalies patenkino bendrovės „Lietuvos cukraus fabrikas“ ieškinį prekybininkų aljansui „Aljansas Aibė“. Lapkričio 1 d. paviešintuose sprendimo duomenyse nurodoma, kad ginčijamose cukraus pakuotėse negali būti naudojama Marijampolės fabriko fotografija. Teismas taip pat priteisė 25,4 tūkst. eurų nuostolių. Ši istorija aktuali kiekvienai įmonei, kuri pakuotėmis ir reklama kuria prekės kilmės įspūdį.
Ką nusprendė teismas?
Pasak BNS pranešimo, teismas uždraudė „Aljansui Aibei“ ant cukraus pakuočių naudoti bendrovės „Lietuvos cukraus fabrikas“ valdomo Marijampolės fabriko nuotraukas. Taip pat nurodė išimti iš apyvartos pakuotes, ant kurių ši fotografija pavaizduota, o už sprendimo nevykdymą numatyta 300 eurų bauda už kiekvieną dieną. Sprendimas dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teismas vertino ne bet kokį panašumą, o konkrečių vaizdinių elementų naudojimą, galėjusį klaidinti dėl prekės ryšio su gamintoju. Todėl šiame etape neteisinga būtų skelbti, kad teismas uždraudė visą „Marijampolės cukrus“ prekių ženklą arba galutinai panaikino jo registraciją.
Kodėl prekių ženklas ir nuotrauka sprendžiami atskirai?
Ginče buvo keliamas klausimas ir dėl „Marijampolės cukrus“ ženklo, kurį „Aljansas Aibė“ užregistravo 2020 metais. Tačiau teismas nurodė, kad dėl registracijos teisėtumo spręsti turi kompetentinga institucija, kuriai pateikti atitinkami prašymai. Ši aplinkybė verslui svarbi: teisė naudoti žymenį ir teisė konkrečiu būdu pristatyti gaminio kilmę nėra visiškai tas pats.
Pakuotės fotografija gali sukurti stipresnį įspūdį negu nedidelis tekstinis paaiškinimas. Jeigu vartotojas pamato konkretų fabriką, jis gali tikėtis ryšio tarp gamintojo ir produkto, net jei toks ryšys nėra aiškiai įvardytas. Todėl rinkodaros komanda turi vertinti bendrą vizualinį kontekstą.
Kiek verslui gali kainuoti ginčas?
25,4 tūkst. eurų priteista suma tėra viena galima išlaidų dalis. Papildomai gali atsirasti naujų pakuočių maketavimo, spaudos, logistikos, senų likučių pašalinimo ir teisinės pagalbos sąnaudos. Pardavimų trikdžiai bei reputacijos žala gali būti sunkiau išmatuojami, bet kartais svarbesni už patį ginčo dydį.
Hipotetiškai, jei reikėtų pakeisti 100 tūkst. prekių pakuočių ir kiekvienos korekcija kartu su logistika kainuotų po 0,10 euro, susidarytų dar 10 tūkst. eurų. Tai tik skaičiavimo pavyzdys, ne šio ginčo nustatytos papildomos išlaidos. Tikras poveikis priklauso nuo prekių likučių ir įgyvendinimo būdo.
Kaip sumažinti klaidinančios rinkodaros riziką?
Prieš pradedant parduoti privačios etiketės prekes verta dokumentuoti, kas faktiškai gamina produktą, kas yra prekės ženklo savininkas ir kokias fotografijas ar simbolius galima naudoti. Reikėtų tikrinti teiginius apie geografinę kilmę, tradicijas, sertifikatus ir gamybos vietą. Fotografijų naudojimo leidimai neatsako į visus nesąžiningos konkurencijos klausimus, jei bendras pateikimas vis tiek klaidina.
Mažesnėms parduotuvėms tai ypač aktualu, kai prekių dizainą kuria išorės tiekėjas. Sutartyse naudinga nustatyti, kas patikrina teises ir kas atsako už ginčus. Galiausiai teisinė rizika gali kilti ne tik dėl kopijavimo, bet ir dėl to, kokį įspūdį produktas palieka vidutiniam pirkėjui.
Praktinė patikros tvarka mažmeninei prekybai
Naujai į rinką leidžiamam produktui įmonė turėtų atlikti ne tik grafinio dizaino, bet ir kilmės teiginių auditą. Tai reiškia patikrinti, ar vaizduojamas fabrikas, regiono herbas, ūkis arba gamtos objektas nesukuria nepagrįsto įspūdžio, kad prekė yra pagaminta konkrečioje vietoje. Net jei fotografas leidžia naudoti nuotrauką, tai nereiškia, kad jos naudojimas rinkodaroje negali būti klaidinantis. Todėl verta suderinti reklamos tekstą su faktine produkto gamybos grandine.
Pirkimų skyrius ir rinkodaros komanda turėtų dalytis informacija apie gamintoją, sudedamųjų dalių kilmę bei užsakytos pakuotės keitimo galimybes. Jei spausdinama šimtai tūkstančių vienetų, paskutinės minutės pakeitimas gali reikšti nemažą nuostolį. Todėl praktiškas sprendimas – pirmiausia patvirtinti mažesnę maketo partiją, atlikti teisinių teiginių peržiūrą ir tik tada užsakyti visą tiražą. Tokia prevencija gali būti ypač vertinga nuosavos etiketės produktams.
Verslo savininkui svarbu atskirti civilinį ginčą nuo galutinai išspręstos prekių ženklo registracijos bylos. Šiame atvejyje sprendimas dėl pakuotės fotografijos ir priteistos kompensacijos dar gali būti skundžiamas. Kita ginčo dalis dėl ženklo galiojimo sprendžiama atskira tvarka. Todėl įmonėms verta mokytis iš nustatytų rizikų, bet neskelbti platesnių kaltinimų ar galutinių išvadų, kurių kompetentinga institucija dar nėra priėmusi.
Ką dar verta įvertinti?
Ši istorija gali būti aktuali ir internetinėms parduotuvėms, kurios parduoda kitų gamintojų prekes. Net jei produktas įsigyjamas iš tiekėjo, pardavėjo naudojama reklaminė medžiaga gali sudaryti papildomą klaidinimo riziką. Pirkėjui pateikiamas produkto aprašymas, kilmės šalis, fotografijos ir ženklinimas turėtų neprieštarauti vienas kitam. Kai produktai parduodami keliose rinkose, būtina patikrinti ir vietos vartotojų informavimo reikalavimus. Svarbiausia pamoka – reputacija kuriama ne tik pažadais, bet ir tiksliais patikrinamais teiginiais.
Šaltiniai: LRT / BNS.