„Apple“ lapkričio 2 d. paskelbė finansinius rezultatus, kurie atskleidė dvi skirtingas tendencijas: stiprius produktų pardavimus ir didėjantį spaudimą pelningumui. Bendrovė pranešė apie maždaug 114,48 mlrd. JAV dolerių ketvirčio pajamas, bet perspėjo, kad gruodį pasibaigsiančio laikotarpio bendrojo pelno marža gali sumažėti iki 45–46 proc., palyginti su 47,9 proc. ankstesnį ketvirtį. Viena iš pagrindinių priežasčių – brangstanti atmintis ir DI infrastruktūros sąnaudos. Tai aktualu ir elektronikos pardavėjams bei tiekimo grandinės dalyviams.
Kaip suprasti maržos sumažėjimą?
Bendrojo pelno marža parodo, kokia pardavimo pajamų dalis lieka atėmus tiesiogines parduotų prekių ir paslaugų sąnaudas. Ji dar nėra galutinis įmonės pelnas, nes lieka rinkodara, administravimas, tyrimai ir kitos išlaidos. Jei bendrovė parduoda produktų už 100 eurų, 48 proc. marža reiškia 48 eurus bendrojo pelno prieš kitas veiklos sąnaudas. Maržai sumažėjus iki 45 proc., ši suma sumažėja iki 45 eurų. Tai supaprastintas pavyzdys, o ne konkretaus „iPhone“ savikainos skaičiavimas. Net keli procentiniai punktai dideliame versle gali būti reikšmingi.
Kodėl brangsta atmintis?
DI serveriai naudoja daug atminties ir kitų pažangių komponentų. Dideli debesijos paslaugų teikėjai rezervuoja reikšmingus kiekius įrangos, o gamintojų pajėgumus išplėsti reikia laiko. Kai skirtingi sektoriai konkuruoja dėl tų pačių komponentų, kainos gali kilti. „Apple“ vadovybė akcentavo būtent atminties kainų spaudimą ir dalį jo kompensuojančius produktų kainų bei atsargų pokyčius. Tačiau ne visi komponentai brangsta vienodai. Kainų pokytį lemia konkreti atminties rūšis, sutartiniai pirkimai, gamintojo atsargos ir produktų techninės charakteristikos.
Ar elektronikos kainos Lietuvoje būtinai kils?
Vienas tiekėjo finansinis pranešimas tokios išvados neleidžia. Galutinę kainą Lietuvoje veikia gamintojo kainodara, valiutos kursas, distributoriaus sąlygos, mažmenininko marža ir konkurencija. Be to, pardavėjai gali turėti anksčiau nupirktų atsargų arba riboto laikotarpio sutartis. Kainų spaudimas gali pasireikšti didesne galutine kaina, mažesnėmis akcijomis ar siauresne pasirinkimo pasiūla. E. parduotuvei naudingiau sekti konkrečių modelių savikainos pokyčius nei prognozuoti bendrą visos elektronikos brangimą. Ypač svarbu neįsipareigoti ilgalaikėms išpardavimo kainoms, kol neaiškios naujų siuntų įsigijimo sąnaudos.
Ką turi vertinti elektronikos prekybininkas?
Pirmiausia – prekių likučių apyvartumą. Brangesnės naujos partijos gali atrodyti patrauklios, bet per ilgai sandėliuojamos prekės taip pat nuvertėja. Antra – realų pelningumą įvertinus grąžinimus, garantinį aptarnavimą, pristatymą ir reklamos sąnaudas. Trečia – produktų asortimento jautrumą kainai: aukščiausios klasės įrenginių pirkėjai gali reaguoti kitaip nei taupesni pirkėjai. Ketvirta – komponentų tiekimo patikimumą. Kai kurios mažmeninės įmonės gali sėkmingai konkuruoti paslaugomis, remontu ar atnaujintais įrenginiais, bet šias galimybes reikia patikrinti pagal realią vietos paklausą.
Ar prekiaujantiems naudota technika atsiras papildomų galimybių?
Jei naujų įrenginių kainos kyla, dalis pirkėjų gali dažniau svarstyti atnaujintus ar naudotus produktus. Tačiau tokios paklausos didėjimas nėra garantuotas ir priklauso nuo perkamųjų galių, naujų modelių pasiūlos bei garantinių sąlygų. Verslui, prekiaujančiam naudota technika, svarbu aiškiai nurodyti būklę, baterijos likutį, garantiją ir grąžinimo tvarką. Patikimas aptarnavimas gali tapti konkurenciniu pranašumu, bet papildomas testavimas ir remontas taip pat kainuoja. Todėl vertinant nišos pelningumą reikia skaičiuoti ne vien pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą, bet ir realų vieno įrenginio paruošimo bei garantinių grąžinimų kaštą.
Kodėl komponentų rinkos pokyčiai gali pasireikšti pavėluotai?
Elektronikos gamintojai dažnai perka dalį komponentų pagal iš anksto sudarytas sutartis ir laiko atsargas. Dėl to biržiniai ar didmeniniai kainų pokyčiai ne visada iš karto matomi parduotuvių lentynose. Vienų produktų savikaina gali pasikeisti po kelių savaičių, kitų – tik pristatant naują modelį. Lietuvos e. parduotuvėms naudinga stebėti tiekėjų kainoraščių atnaujinimus ir produktų grąžos procentą atskirai pagal kategorijas. Taip pat verta numatyti situaciją, kai konkurentai dar prekiauja senomis, pigiau įsigytomis atsargomis, o naują partiją nusipirkusi įmonė turi mažesnę manevro laisvę.
Ką stebės investuotojai?
„Apple“ finansinių rezultatų analizėje svarbūs ne tik telefonų pardavimai. Paslaugų segmentas, produkto ciklas, Kinijos rinka, brangstanti atmintis ir DI infrastruktūros investicijos veikia bendrą pelno perspektyvą. Jeigu pajamos didėja, o marža mažėja, reikia suprasti, ar tai trumpalaikis tiekimo ciklo poveikis, ar ilgiau trunkantis konkurencinis spaudimas. Taip pat būtina atskirti bendrąją maržą nuo grynojo pelningumo. Bendrovė gali kompensuoti dalį sąnaudų geresniu asortimentu ar efektyvesne veikla, bet to iš anksto garantuoti negalima.
Ką tai reiškia skaitytojui?
„Apple“ istorija primena, kad net stipriausiai parduodančioms technologijų bendrovėms kainų spaudimas gali mažinti pelningumą. Lietuvos prekybininkams verta peržiūrėti naujų partijų savikainą, o investuotojams – stebėti, kiek bendrovė gali išlaikyti maržas augant DI infrastruktūros poreikiui.