Apsipirkimo įpročiai keičiasi: pirkinius pradeda planuoti anksčiau, dažniau perka internetu, bet atsiima gyvai

Nors vis daugiau žmonių apsipirkinėja internetu, lietuviai mažiau kliaujasi internete besisukančiais pasiūlymais ir vengia spontaniškų pirkinių. Gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad daugiau nei du trečdaliai pirkėjų Lietuvoje (71 proc.) prieš įsigydami namų techniką ar elektroniką svarsto mažiausiai savaitę, o 21 proc. prekės įsigijimą planuoti pradeda net prieš 4-6 mėnesius. Be to, daugelis atlieka išsamią analizę – bent mėnesį iki pirkimo lygina prekę ir jos pardavėją su kitais.

Reklama

Lietuviai internetu perka aktyviausiai

Banko „Citadele“ mokėjimų internetu partnerio „Klix“ iniciatyva atliktas elektroninės prekybos vartotojų rinkos tyrimas rodo, kad Lietuvoje vartotojai dažniausiai apsiperka du ar tris kartus per mėnesį, o impulsyviems apsipirkimams dažniausiai pasiduoda jauni suaugusieji.

„Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, 2-3 kartus per mėnesį daugiausia apsipirkinėja lietuviai. Kartą per savaitę apsipirkinėja 13 proc. lietuvių – taip pat daugiausiai, lyginant su kaimynais. Dažnėjant apsipirkimų skaičiui, taip pat galima pastebėti, kad gyventojai vis dažniau linkę rinktis atsiskaitymą už prekę dalimis, daugiau laiko pasvarstyti, ar prekė tikrai reikalinga. Panašu, kad pastarųjų metų vartotojų apsipirkimo pokyčiams įtakos turėjo ne vienas veiksnys – pandemija ir spartus gyvenimo tempas įpratino daugiau apsipirkinėti internetu, išaugusi infliacija – taupyti, ieškoti akcijų“, – pasakojo „Klix“ plėtros vadovas Andrius Bolšaitis, šią savaitę vykusiuose „Klix“ verslo pusryčiuose.

Retėja spontaniški pirkiniai

Žiniasklaidos planavimo agentūros „BPN Intense“ inicijuotas tyrimas taip pat atskleidė, kad dažniausiai, t.y. kiekvieną savaitę gyventojai perka maisto ir kasdienes prekes, bent kartą per mėnesį – vaistus ir grožio produktus. Elektronikos ir namų technikos pirkėjai neperka spontaniškai ir jos įsigijimą planuoti pradeda anksčiausiai.

Tyrimo duomenimis, 40 proc. lietuvių apie elektronikos ir namų technikos prekių įsigijimą galvoja prieš 1–3 mėnesius, 31 proc. – prieš 1–3 savaites, o 21 proc. – prieš 4-6 mėnesius.

Taip pat išaugo gerai apgalvotų pirkimų ir konkrečių prekės ženklų daiktų įsigijimas. Lyginant su 2019 m., kai konkretų produktą planuose turėjo 54 proc. apklaustų lietuvių, 2022 m. jų skaičius išaugo iki 61 proc. Tuo metu vos 9 proc. gyventojų teigė, neturėję jokio poreikio konkrečiai prekei ir jos neplanavo, tačiau susigundė įsigyti, pamatę gerą pasiūlymą.

9 iš 10 labiausiai pasitiki pasiūlymais „Facebook“

Žiniasklaidos planavimo agentūros inicijuotos apklausos duomenimis, 90 proc. gyventojų, kurie ieško prekių socialiniuose tinkluose, perka jas pamatę socialiniame tinkle „Facebook“. Tuo metu kiti pirkėjai idėjų semiasi iš vis labiau populiarėjančio socialinio tinklo „Instagram“.

Anot „BPN Intense” vadovo Lino Šiautkulio, aktyvią prekės paiešką gyventojai pradeda likus mažiausiai mėnesiui iki pirkimo. Gyventojai ne tik atsakingiau įvertina prekės reikalingumą, bet ir papildomai ieško informacijos apie ją internete. Prekinių ženklų reklamos, kurios matomos per televiziją, nacionalinius ir didžiuosius naujienų portalus, labiausiai patraukia gyventojų dėmesį.

„Pirmasis ir dažniausias informacijos paieškos kanalas yra internetas – dažniausiai lietuviai naudojasi „Google“ paieškos naršykle. Likus 2–3 savaitėms iki pirkimo lietuviai yra linkę peržiūrėti prekės ženklo internetinę svetainę, ieško vartotojų ir ekspertų atsiliepimų, lygina prekę su kitomis“, – teigia L. Šiautkulis.

Perka internetu, bet atsiima gyvai

Tyrimas rodo, kad 39 proc. lietuvių paskutinį savo pirkimą atliko internetu – prieš Covid-19 pandemiją šis skaičius siekė 25 proc. Po pandemijos daugiau nei dvigubai augo aprangos, vaistų, sveikatos prekių bei maisto ir kasdienių prekių pirkėjų internetu skaičius.

„Net 69 proc. 16–24 metų klientų perka fizinėse parduotuvėse, tačiau didžioji dalis jų sprendimą pirkti priima tik prieš tai pasidomėję preke internete. Patrauklūs pasiūlymai tiek komunikacijoje, tiek fizinėje prekybos erdvėje augina ateities klientą“, – dalijasi L. Šiautkulis.

Ekspertas pastebi, kad papildomą vertę apsipirkti lemia galimybė atsiimti internetu užsakytas prekes fizinėse parduotuvėse. Pavyzdžiui, tyrimas parodė, kad net trečdalis visų buitinės technikos ir elektronikos užsakymų, kurie buvo pateikti internetu, atsiimami gyvai parduotuvėje. Kita dalis prekes linkę gauti į namus arba paštomatus.

Mažmeninė prekyba atsigauna

Anot „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, Lietuvos mažmeninės prekybos rinka ketvirtą 2023 m. ketvirtį pradėjo pozityvia gaida: mažmeninės prekybos apimtys buvo 1,2 proc. didesnės nei 2022 m. spalį, atmetus transporto priemonių pardavimus. Tai – pirmas mažmeninės prekybos apimčių augimas per visus 2023 m.

Teigiamai nuteikia vartojimo dinamika palūkanoms jautriuose ilgo galiojimo vartojimo segmentuose. Pavyzdžiui, spalį IT, kultūros, juvelyrikos, poilsio prekių pardavimai buvo 4,8 proc. didesni nei tą patį 2022 m. laikotarpį. Įtakos tokiam augimui galėjo turėti sulėtėjusi infliacija, augantys atlyginimai ir atitinkamai pagerėję Lietuvos vartotojų lūkesčiai dėl finansinės padėties. Gali būti, kad palūkanų poveikio ir skausmo pikas Lietuvos vartojimo rinkose yra pasiektas kadangi palūkanų įtaką kompensuoja gyventojų perkamosios galios atsigavimas.

Apie tyrimus

Reprezentatyvų Baltijos šalių elektroninės prekybos vartotojų rinkos tyrimą „Citadele“ banko užsakymu atliko tyrimų agentūra „Norstat“. 2023 m. rugsėjo mėn. buvo apklausta po 500 pastarąjį mėnesį internetu pirkusių 18–74 m. respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

Reprezentatyvų Lietuvos pirkėjų elgsenos tyrimą „BPN Intense“ užsakymu atliko tyrimų agentūra „Norstat“. 2022 birželio mėn. mėnesį buvo apklausta 3000 15-74 m. respondentų Lietuvoje. Kita tyrimo banga numatoma 2024 metų pavasarį.