Paskelbta
2 metai prieš-
Dar koronaviruso pandemijos metu padidėjęs pirkėjų susidomėjimas elektronine prekyba neslopsta, dėl naujovių rinkoje kitąmet galima tikėtis dar didesnio augimo. Visgi, nors vartotojų skaičius auga, vidutinis krepšelio dydis mažėja jau kelerius metus. Finansų ir mažmeninės prekybos sektorių atstovai apžvelgė šių tendencijų priežastis ir paanalizavo, kaip e. prekyba keisis artimiausiu metu.
Apyvarta augo kartais
Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys, e. prekyba Lietuvoje vis labiau populiarėja. Bent kartą per 12 mėn. prekes ar paslaugas internetu užsakiusių 16–74 metų amžiaus šalies gyventojų pastarąjį dešimtmetį tik daugėjo, o pernai pasiekė net 60,9 proc. nuo visų šio amžiaus gyventojų.
Kaip pastebi „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška, pastaruoju metu itin išpopuliarėjo apsipirkimas internetinėse vaistinėse. Remiantis „Citadele“ banko elektroninės prekybos klientų duomenimis, atsiskaitymų apyvarta jose per metus paaugo beveik du kartus.

„Taip pat pastebėtas apsipirkimo internetu augimas laisvalaikio prekių sektoriuje ir greito maisto restoranuose, net 30 proc. punktų augo namų apyvokos prekių pardavimai. Nestebina, žinant, kad e. parduotuvėse bent kartą per metus apsipirko 9 iš 10 žmonių nuo 25 iki 34 metų, kurie daug lėšų skiria ne tik pramogoms, bet ir savo sveikatos stiprinimui bei namų įsirengimui“, – teigia R. Čereška.
Krepšelis – gerokai didesnis nei fizinėse parduotuvėse
Pastaruoju metu Lietuvoje išryškėjo ir kita tendencija – nors internetu perka daugiau žmonių, tačiau vidutinis krepšelio dydis sumenko. „Citadele“ banko duomenys rodo, kad dar 2022 metais vidutiniškai e. parduotuvėse buvo apsiperkama už 59,88 euro, o šiemet ši suma sumenko iki 48,33 euro.
Prekybos centro internete „Varle.lt“ įkūrėjas Marius Butauskas tai aiškina e. parduotuvių persiorientavimu. Pavyzdžiui, jo įkurto prekybos centro asortimentas nuolat auga, todėl bendrame krepšelyje brangiau kainuojančios technikos dalis pamažu traukiasi. Tuo metu „Citadele“ banko duomenys rodo, kad fizinių parduotuvių vidutinio krepšelio suma buvo gerokai mažesnė, tačiau nuo 2022 m. paaugo 41 centu iki 21,76 euro.
„Nors e. prekyba sparčiai plečiasi, vis dar egzistuoja fizinių parduotuvių poreikis ypač tiems žmonėms, kurie prieš perkant pageidauja prekes apžiūrėti. Taip pat neplanuojantiems pirkimų ir atsiradus tam tikros prekės poreikiui tiesiog keliaujantiems į parduotuvę asmenims. Nereikia pamiršti ir to, kad daliai Lietuvos gyventojų apsilankymas prekybos centre yra pramoga ir laisvalaikio užsiėmimas“, – sako pašnekovas.
Augimą skatina ir dirbtinis intelektas
Ekspertai sutaria, kad e. prekybos augimui įtakos turi nemažai veiksnių. Visų pirma, vertinamas patogumas, kai perkant e. parduotuvėse galima lengvai rasti visą informaciją apie norimą prekę ir palyginti kainas skirtingose parduotuvėse. Taip pat – paprastumas. Nors internetu apsiperka 3 iš 5 šalies gyventojų, Europos statistikos agentūros „Eurostat“
duomenimis, kiek daugiau nei pusė gyventojų (52,91 proc.) turi įgiję tik pagrindinius arba aukštesnius nei bazinius bendruosius skaitmeninius įgūdžius.
M. Butauskas įsitikinęs, kad augančiam e. prekybos populiarumui Lietuvoje įtakos turi plėtojamas ir tarptautiniu mastu susidomėjimo sulaukęs „marketplace“ (liet. turgavietės) modelis, kuris leidžia verslams greitai pradėti prekiauti be savo e. parduotuvės. Taip pat populiarumo suteikia pritaikomos naujovės.
„Visame pasaulyje vis daugiau internetu perkama dėl laiko taupymo, didesnio prekių pasirinkimo, mažėjančių kainų ir pristatymo laiko bei kokybiško aptarnavimo. Jį užtikrinti leidžia dirbtinis intelektas, su kuriuo galima generuoti produktų aprašymus bei aptarnauti klientus, valdyti atsargas ar segmentuoti pirkėjus. Pritaikymo sričių yra labai daug, tad ši technologija plačiai pritaikoma visuose e. prekybos sektoriuose“, – atskleidžia M. Butauskas.
Akcentuoja saugų apsipirkimą
R. Čereškos nuomone, prie augančio e. prekybos populiarumo prisideda ir mokėjimų būdų įvairovė. Ji suteikia sklandžią apsipirkimo patirtį klientams, todėl sumažėja paliktų neapmokėtų krepšelių kiekis. Taip prekybininkai gali aptarnauti platesnį klientų ratą, padidėja lojalumas ir sumažėja nesėkmingų operacijų ar mokėjimo trikdžių rizika.
„Svarbus ir saugumo faktorius. Dalis mokėjimo metodų siūlo patikimas funkcijas, kurios padeda prekybininkams ir klientams apsisaugoti nuo sukčių bei duomenų praradimo. Pavyzdžiui, internete atsiskaitant „Mastercard“ ir „VISA“ kortelėmis, pirkėjai gali naudotis „3D Secure“ apsauga nuo internetinių sukčių, kuri prašo papildomos autentifikacijos per banką. Apie pardavėjo registraciją šioje sistemoje praneša „Mastercard SecureCode“ ir „Verified by Visa“ logotipai“, – privalumus akcentuoja R. Čereška.
Didesnis e. parduotuvių saugumas ir patogumas turėtų būti užtikrinamas ir ateityje, prekybininkams pradedant diegti „Click to Pay“ sprendimą. Kaip aiškina R. Čereška, tai bendras „Mastercard“ ir „Visa“ kompanijų produktas, kuris nors ir primena „Apple Pay“ sprendimus, bet yra unifikuotas tarp visų operacinių sistemų.
Kas toliau?
Žvelgiant į tolimesnę e. prekybos ateitį, labai svarbiu išliks poreikis užtikrinti mokėjimo būdų įvairovę, įskaitant ir „nusipirk dabar, bet mokėk vėliau“ sistemą. Ji leidžia įsigyti būtinus pirkinius jų mokėjimą išskaidant per kelis mėnesius ar ilgesnį laikotarpį.
Anot R. Čereškos, didesnių pirkinių pardavimus internetu galimai paskatins mažėjančios EURIBOR kintamų palūkanų normos. Manoma, kad iki 2025 m. birželio Europos Centrinis Bankas jas mažins iš viso 5 kartus.
„Dar reikia pridėti kitąmet 12 proc. padidėsiantį minimalų atlyginimą, kuris kels į viršų ir kitus atlyginimus, ir turėsime naudingų aspektų stambesnių pirkinių mažmeninės prekybos sektoriui. Kalbant apie brangesnių arba ne pirmo būtinumo prekių pardavimus, jau dabar matome pozityvias tendencijas kompiuterių ir programinės įrangos, kilimų, sienų ir grindų dangų, sporto įrangos, žaidimų ir žaislų, laikrodžių, papuošalų bei juvelyrikos segmentuose. Mažėjant palūkanoms, šių segmentų pardavimai toliau kils“, – prognozuoja „Citadele“ banko atstovas.
Rūta Ežerskienė. Kiek reikia uždirbti, kad įpirktum butą? Palyginome šešis miestus ir jų rajonus: nuo vieno kambario buto iki šeimos būsto
Įmonių skolos mažėja, tačiau sąskaitų areštai siunčia kitokį signalą
Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos porų dėl finansų nesipyksta
„Citadele“ banko Lietuvos filialui vadovaus Sandra Gimžauskienė
Po Registrų centro duomenų nutekėjimo ekspertas perspėja: didžiausia rizika – ne patys duomenys
Perkate senos statybos butą: apie ką turite pagalvoti?
Ar verta pirkti iš Varle.lt 2026 metais? Atsiliepimai, kainos ir garantijos
Baltijos šalys išlaiko atsparumą – kaip tai paversti kryptingu augimu?
Permainingais metais bankrotų rizika – mažėja: kas didina Lietuvos verslų atsparumą?



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Klausimas, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, Lietuvoje kartojasi jau keliolika metų iš eilės – ir beveik visada tuo pačiu...
„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
„iParduotuves.lt pataria“: tinkamai pasirinktas tiekėjas gali lemti ne tik prekių savikainą, bet ir viso prekybos verslo pelningumą. Pradėti elektroninę prekybą...
„Summus Capital“ skelbia, kad energijos efektyvumo sprendimai padėjo sutaupyti apie 2,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat pagerino tarptautinį GRESB tvarumo...
Vilniaus rajonuose naujo būsto kainos nuo 2023 m. keitėsi nevienodai: Naujamiestyje kilo apie 9 proc., o Lazdynuose – beveik 50...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...