Ar esame pasirengę išsaugoti didžiausias kriptobiržas Lietuvoje?

Lietuvoje sparčiai artinantis kriptoturto paslaugų teikėjų (CASP) licencijavimo pradžiai, Lietuvoje bei Europoje veikiantys virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai bei depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai, investuotojai ir kiti suinteresuoti asmenys vis aktyviau ruošiasi naujiems veiklos reikalavimams ir ypač sudėtingiems licencijavimo procesams.

Reklama

Paskutinįjį 2024 m. ketvirtį Lietuvos kriptorinkai skiriamas didesnis dėmesys bei jaučiamas minimų subjektų šurmulys kyla ne be reikalo. Būsimi kriptoturto paslaugų teikėjai skaičiuoja paskutines dienas, kai Lietuvos bankui galės teikti paraiškas kriptoturto paslaugų teikėjų licencijai gauti. Bendraujant su rinkos dalyviais ir teisinių paslaugų teikėjais galima daryti išvadą, kad būsimi pareiškėjai deda dideles pastangas ir skiria daug dėmesio rengiamų dokumentų kokybei, yra gerai susipažinę su teisės aktų nuostatomis ir yra itin proaktyvūs siekdami įgyvendinti jiems keliamus reikalavimus ir lūkesčius.

Kriptoturto paslaugų teikėjų vykdomos veiklos nauda Lietuvai

Ši rinka išsiskiria savo stipria bendruomene bei dideliu bendraminčių skaičiumi. Nespėjus Lietuvoje įsitvirtinti pagrindinėms virtualiųjų valiutų operatorių įmonėms, buvo įsteigta šios rinkos dalyvius vienijanti asociacija „Crypto Economy Organisation“. Šios asociacijos pagrindiniai tikslai yra suvienyti geros reputacijos kriptoturto bendroves ir kitas šios ekosistemos šalis, remiančias sėkmingą rinkos plėtrą, bei sukurti ir palaikyti palankią aplinką atsakingam kriptoturto paslaugų ekosistemos vystymuisi. Asociacijos nariai ne tik bendradarbiauja tarpusavyje, siekdami pagerinti šios ekosistemos įmonių teikiamų paslaugų kokybę ir užtikrinti skaidrumą, bet taip pat didina visuomenės finansinį raštingumą, edukuoja apie naujas skaitmenines technologijas, jų pritaikymą, pavojus skaitmeninėje erdvėje ir būdus, kaip nuo jų apsisaugoti.

Vadovaujantis viešai prieinama informacija, galima teigti, kad šioje ekosistemoje veikiančių įmonių teikiama nauda yra akivaizdi. Anot „Glimstedt“ vyresniojo teisininko Karolio Grižo, rinkos dalyviai įdarbina ir apmoko aukštos kvalifikacijos darbuotojus lietuvius ir moka jiems aukštesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Kadangi šios įmonės veiklą vykdo iš Lietuvos, tai jų pagrindinės išlaidos už komercinių patalpų nuomą, buhalterines, teisines ir kitas suteiktas paslaugas yra mokamos Lietuvoje veikiantiems paslaugų teikėjams.

„Ko gero, svarbiausias veiksnys, leidžiantis pamatuoti kriptoturto įmonių teikiamą naudą, yra jų sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Štai vos viena kriptovaliutų bendrovė UAB „Bifinity“, valdanti didžiausią skaitmeninio turto biržą „Binance“, per kelerius paskutinius metus į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau nei 50 mln. eurų vien tik pelno mokesčio. Tuo tarpu vien šiais metais ši bendrovė jau yra sumokėjusi daugiau nei 25 mln. eurų mokesčių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai tik viena bendrovė iš kelių šimtų panašią veiklą vykdančių įmonių Lietuvoje“, – pabrėžia teisininkas.

Nenuostabu, kad, matydami šių bendrovių sėkmę, Lietuvoje esančių verslo partnerių pasiūlą, aukštą Lietuvos darbuotojų kvalifikaciją bei Lietuvos banko, kuris taps atsakingas už kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūrą, profesionalumą, vis daugiau tarptautinių investuotojų ir gerai žinomų kriptovaliutų įmonių planuoja steigtis Lietuvoje ir iš čia vykdyti savo pagrindinę veiklą.

Kylančios rizikos ir kriptoturto bendruomenės nuogąstavimai

Visgi, net jei kriptoturto ekosistemos plėtra ir spartus vystymasis nuteikia optimistiškai, ima ryškėti galimos rizikos, kurios Lietuvoje sukeltų neatleistinus padarinius.

Kriptoturto sektoriaus užkulisiuose vis garsiau imama kalbėti apie tai, kad šiuo metu veikiančioms kriptovaliutų įmonėms nustatytas privalomas terminas iki 2025 m. birželio 1 d. gauti kriptoturto paslaugų teikėjo (CASP) licenciją gali tapti rimtu iššūkiu.

„Tai visų pirma yra susiję su Lietuvos banko (institucija, kuri nagrinės paraiškas licencijai gauti) laukiančiu milžinišku krūviu ir galimybe laiku išnagrinėti visų pareiškėjų prašymus ir įvertinti jų veiklą reglamentuojančius dokumentus. Net ir be dabartinio didelio Lietuvos banko užimtumo ir sudėtingų užduočių prižiūrint veikiančių finansų įstaigų veiklą, detaliai ir laiku išnagrinėti laukiančio kelių šimtų kriptoturto paslaugų teikėjų antplūdžio Lietuvos bankui gali būti pernelyg sudėtinga užduotis“, – pastebi „Crypto Economy Organisation“ prezidentas Mykolas Majauskas.

Pasak asociacijos prezidento Mykolo Majausko, tokia rizika yra reali, o tai gali sukelti domino efektą, kai milžiniškus mokesčius sumokėjusios pasaulinio lygio kriptoturto įmonės nuspręs palikti Lietuvą, o savo veiklos baze pasirinks vieną iš kaimyninių valstybių, kuriose privalomasis terminas licencijai gauti nebūtų toks griežtas.

Kriptobendruomenės nariai vienbalsiai pritaria, kad Lietuvos bankas neabejotinai yra gerai pasiruošęs kriptoturto paslaugų teikėjų reguliavimui, kelia griežtus, bet teisingus papildomus reikalavimus, jog investuotojai atitiktų Lietuvos nacionalinio saugumo kriterijus, įmonės saugiai teiktų finansines paslaugas Lietuvos vartotojams, o šių bendrovių vadovai reziduotų Lietuvoje. Tačiau net esant geriausiems norams kyla tam tikrų abejonių, ar per aukščiau aptariamą terminą bus fiziškai įmanoma atidžiai įvertinti didelį paraiškų skaičių.