Paskelbta
4 metai prieš-
Jungtinės Karalystės tyrimų bendrovės „Findexable“ sudarytame pasauliniame „fintech“ reitinge dešimt iš pirmųjų 20-ies vietų užima Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva. Tačiau ar galime didžiuotis šiuo rezultatu? Apie priežastis, trukdančias Europos šalyse sukurti pasaulį užkariaujančius „fintech“ sprendimus, kalbėta Vilniuje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Fintech Day“.
Pasak asociacijos „FinTech Belgium“ vadovės Alessandros Gambrill, Europos Sąjunga yra monstras su tiek galvų, kiek yra šalių narių, todėl apie ją kalbėti kaip apie vieną rinką labai sunku.
„Taip, įstatymų suvienodinimas yra labai smarkiai pažengęs Europos Sąjungoje. Tam, kad tai būtų įgyvendinta, „fintech“ asociacijos glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Parlamentu. Tikrai stengiamasi suvienodinti įstatymus, šioje srityje yra nemažai progreso, tačiau susiduriame su kiekvienos šalies reguliuotojų nuomonėmis“, – sakė A. Gambrill.
Anot jos, reguliuotojų nustatomos taisyklės tikrai kenkia inovacijų plėtra. Pavyzdžiui, vien Belgijoje tam, kad nauja, „fintech“ įmonės išvystyta technologija būtų imta naudoti banke, prireikia dvejų metų procedūrų.

Vis dėlto, „Shift4 Payments Lithuania“ vykdomasis direktorius Tadas Vizgirda atkreipė dėmesį, kad griežtas centrinių bankų reguliavimas turi ir teigiamų aspektų.
„Dauguma rinkos dalyvių žodį „reguliavimas“ priskiria keiksmažodžiui. Tikra tiesa, kad atitikties sutvarkymas atima daug laiko. Tačiau galiausiai reguliavimas labiausiai rūpinasi saugumu ir tai padeda inovuoti. Pavyzdžiui, JAV iki šiol yra daug nusikaltimų, susijusių su kredito kortelių duomenų vagystėmis. Europoje ši problema praktiškai išspręsta ir prie to smarkiai prisidėjo reguliuotojai“, – mano T. Vizgirda.
Į konferenciją iš Danijos atvykęs leidinio „Nordic Fintech Magazine“ bendraįkūrėjas Chris Crespo kalbėjo apie tai, kad Europoje daugelį metų klausiama, kodėl čia vis dar nėra išvystytų super-programėlių (angl. super-apps). Tokios programėlės turi bent kelias skirtingas funkcijas, tarp jų – ir mokėjimo už paslaugas. Šių programėlių pavyzdžiai yra „Grab“ (670 mln. vartotojų) Pietryčių Azijoje ir „Rappi“ Pietų Amerikoje, kuriomis galima užsisakyti maisto ar vaistų pristatymą, išsinuomoti bet kokią transporto priemonę ir gauti visas finansines paslaugas.
„Kodėl Europa negali turėti tokios programėlės, nors vartotojams būtent to ir reikia? Juk priežastis ne ta, kad mes nedarome inovacijų. Priežastis – Europos šalių skirtumai, tarp jų ir iki šiol neišspręsti reguliavimo skirtumai. Tai reiškia, kad skirtingų šalių „tech“ paslaugų vystytojai turi suvienyti jėgas“, – sakė Chris Crespo.
Jo manymu, Europos superprogamėlės kūrėjais greičiausiai nebus „fintech“ technologijų vystytojai. „Šie inovatyvūs produktai dažniausiai atsiranda iš mažmeninės prekybos, pristatymo ar transporto paslaugų sferos. Europoje mes turime to užuomazgų, pavyzdžiui, daug į plėtrą investavę „Wolt“ ir „Bolt“, taip pat „Deliveroo“ iš Jungtinės Karalystės. Krizė gali priversti tokias bendroves galvoti apie paslaugų spektro išplėtimą, tarp jų – ir finansines paslaugas“, – teigia „fintech“ ekspertas.

Jį papildė „Revolut“ direktoriaus pavaduotojas ir valdybos narys Andrius Bičeika, kuris teigė, kad kad 2023-ieji Europoje netaps superprogramėlių proveržio metais, nes tam reikia milijonų klientų, kuriuos pritraukti reikia daug pinigų, o rizikos kapitalo investicijos šiemet bus mažesnės.
Chris Crespo siūlė dar vieną galimybę Lietuvos „fintech“ sektoriui – intensyviau bendradarbiauti su Šiaurės šalimis.
„Baltijos ir Šiaurės šalyse daromos „tech“ inovacijos yra pasaulinio lygio. Užtenka nuvykti į kitus pasaulio regionus, ir ten rasime vyraujantį grynųjų pinigų naudojimą ar itin senus mokėjimo metodus. Aš tikiu, kad apjungę visa, ką esame sukūrę, tikrai galėsime tai panaudoti Centrinėje ar Pietų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose – nes tose šalyse nebereikės išrasti rato, o tik pritaikyti mūsų produktus. Eksportuokime mūsų talentus, protus ir inovacijas – tai naudinga visoms pusėms“, – kvietė Chris Crespo.
Prie „ConnectPay“ valdybos prisijungia Tomas Bolotinas
DI pradeda pirkti už žmones: bankai perspėja apie naują sukčiavimo ir privatumo riziką
„Grab“ nebeužtenka pavežėjimo ir maisto pristatymo – už 1,49 mlrd. dolerių žengia giliau į paskolų verslą
„iFood“ į Braziliją investuos beveik 4,7 mlrd. dolerių ir plečiasi toli už maisto pristatymo ribų
„Sprints Foundation” prisijungia prie „Pamatai” iniciatyvos ir skiria 1 mln. eurų tiriamajai žurnalistikai Lietuvoje stiprinti
Susitiko kurti sistemos taksi įmonei, o dabar valdo milijoninę kriptovaliutų mokėjimų įmonę
Revolut Lietuvoje: kaip veikia, kiek darbuotojų ir ateities planai
FATF gairės: ką Lietuvos fintech įmonės turės pakeisti 2026 m.?
Dirbtinio intelekto ir skaitmeninės tapatybės patvirtinimo vaidmuo Lietuvos AML atitikties srityje



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Klausimas, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, Lietuvoje kartojasi jau keliolika metų iš eilės – ir beveik visada tuo pačiu...
„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
„iParduotuves.lt pataria“: tinkamai pasirinktas tiekėjas gali lemti ne tik prekių savikainą, bet ir viso prekybos verslo pelningumą. Pradėti elektroninę prekybą...
„Summus Capital“ skelbia, kad energijos efektyvumo sprendimai padėjo sutaupyti apie 2,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat pagerino tarptautinį GRESB tvarumo...
Vilniaus rajonuose naujo būsto kainos nuo 2023 m. keitėsi nevienodai: Naujamiestyje kilo apie 9 proc., o Lazdynuose – beveik 50...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...