Balandį elektros kainos Baltijos šalyse buvo nepastovios kaip orai, bet viskas baigėsi vartotojų naudai

Balandį situacija didmeninėje elektros rinkoje buvo permaininga kaip ir vaizdas už lango. Visgi, nepaisant trumpam sugrįžusios žiemos, praėjusį mėnesį elektra „Nord Pool” biržos Baltijos šalių kainų zonose vidutiniškai kainavo 60,25 Eur/MWh. Lyginant su kovu, kaina mažėjo 11,67 proc. Įtakos šiems pokyčiams regione turėjo nepastovūs orai, diktavę tiek elektros paklausą, tiek jos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Reklama

Rekordinis saulės ir vėjo efektyvumas

Balandžio mėnesį „Nord Pool” biržoje Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina buvo -1,21 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 30,25 ct/kWh (su PVM), mėnesio vidurkis – 7,29 ct/kWh (su PVM). Lyginant su kovu, elektra pigo 11,67 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis”, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 19,51 ct/kWh (su PVM).

Nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit” Rinkos tyrimų ir analitikos skyriaus vadovo Valdemar Fiodorovič teigimu, didmeninėms elektros kainoms Lietuvoje balandį labiausiai sąlygas diktavo nepastovūs orai, mėnesį tarsi padaliję į dvi dalis.

„Balandžio pradžioje fiksuotas ne vienas šilumos rekordas, lėmęs sumažėjusią elektros paklausą ir išaugusią generaciją iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pavyzdžiui, balandžio 11 d., 11 val., pasiektas šių metų valandinis vietinių saulės elektrinių gamybos rekordas – 730 MW. Vėjo generacija balandžio 14-ąją, 21 val., taip pat buvo rekordinė ir siekė 1090 MW. Našią vietinę gamybą taikliai iliustruoja faktas, kad antrąją mėnesio savaitę vien vėjo ir saulės jėgainės kartu sugeneravo daugiau nei pusę Lietuvos suvartotos elektros energijos”, – tendencijas apibūdina V. Fiodorovič.

Anot jo, balandį bendrai iš saulės, vėjo ir vandens Lietuvoje sugeneruota 400 GWh žaliosios energijos, kovą šis skaičius siekė 486 GWh. Tuo metu nacionaliniu lygmeniu, praėjusį mėnesį buvo suvartota 956 GWh elektros, kai tuo tarpu kovą – 1029 GWh.

„Pirmoji mėnesio pusė vartotojus galėjo nuteikti išties pozityviai. Visgi pozityvias nuotaikas didmeninėje elektros rinkoje sujaukė antroje balandžio dalyje subjurę orai. Ženkliai kritusi oro temperatūra diktavo didesnę elektros paklausą. Atitinkamai sumažėjo gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, tad situaciją teko gelbėti brangesnėms šiluminėms elektrinėms. Tai lėmė, kad elektros kainų mažėjimas buvo nuosaikesnis, nei tą sufleravo mėnesio pradžia”, – kalba energetikos ekspertas.

Latvijoje ir Estijoje situacija panaši

Balandį elektros kainos išliko panašios visose Baltijos šalyse. Štai Latvijoje didmeninė kaina buvo 7,29 ct/kWh (su PVM), Estijoje – 7,37 ct/kWh (su PVM).

„Išoriniai veiksniai visas Baltijos šalis veikia labai panašiai, tad nereikia stebėtis, jog netolimoje ateityje planuojama jų elektros rinkas sujungti į vieną. Tai leistų dar labiau sumažinti elektros kainų šuolių tikimybę. Žvelgiant į praėjusio mėnesio situaciją matyti, kad Latvijoje ir Estijoje kainų pokyčiams didžiausios įtakos taip pat turėjo elektros paklausą ir gamybą diktavusios oro sąlygos”, – tikina V. Fiodorovič.

Pasak pašnekovo, per pavasarinius potvynius kurį laiką itin našiai dirbusių Latvijos hidroelektrinių efektyvumas ėmė mažėti – atitinkamai susitraukė ir pigesnės žaliosios energijos srautai į Lietuvą bei Estiją.

„Negana to, Suomijoje vis dar užsitęsęs „Olkiluoto-3″ atominio reaktoriaus remontas. Švedijoje taip pat vyksta įvairūs planiniai energetikos infrastruktūros darbai. Planuojama, kad švedų dviejų reaktorių, kurių suminė galia siekia 2,5 GW, remonto darbai bus baigti gegužę. Visa tai riboja pigesnės energijos srautus į Baltijos šalis”, – aiškina V. Fiodorivič.

Geopolitinė įtampa gali turėti pasekmių

„Enefit” eksperto teigimu, meteorologinės prognozės žada, kad gegužę oro temperatūra bus iki 0,5 °C aukščiau normos, o kritulių kiekis iki 10 proc. mažesnis už vidurkį.

„Prognozėms pasitvirtinus, mėnuo neturėtų pateikti staigmenų. Kaip ir įprasta, artėjant vasarai laukiama vis efektyvesnės generacijos iš saulės elektrinių, taip pat didesnio vėjo jėgainių indėlio – visa tai leistų išlaikyti elektros kainas žemame lygyje”, – sako V. Fiodorovič.

Visgi neramumo į rinkas, pasak jo, įnešė įtempta geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose. Irano ataka prieš Izraelį sukėlė investuotojų būgštavimų, kurie sąlygojo 20 proc. išaugusias gamtinių dujų kainas.

„Jei situacija dar labiau eskaluosis, tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos didmeninėms energetinių išteklių kainoms. Nereikėtų nustebti, jei ir elektros rinka patirs dar vieną trumpalaikį elektrošoką. Norintiems gyventi ramiau ir atidžiau planuoti savo išlaidas, derėtų įsivertinti vartojimo įpročius bei pagalvoti apie elektros kainų fiksavimą ilgesniam laikotarpiui. Taip pat galima apsvarstyti apie galimybę įsirengti saulės elektrinę – artėjant vasaros sezonui dabar tam itin tinkamas metas”, – rekomenduoja V. Fiodorovič.