Balandį – pigiausia elektra per beveik 2 metus: ar gegužę kainos kris toliau?

Įsibėgėjęs pavasaris vartotojams Lietuvoje atnešė puikią žinią – balandį didmeninė elektros kaina buvo mažiausia per pastaruosius beveik dvejus metus. Praėjusį mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina „NordPool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 8,1 ct/kWh (su PVM) ir buvo beveik ketvirtadaliu mažesnė nei kovą. Prognozuojama, kad gegužę elektros kainos turėtų išlikti panašiame lygyje.

Reklama

Žemiausia balandį „NordPool“ biržoje fiksuota valandinė kaina buvo neigiama -0,11 ct/kWh (su PVM). Aukščiausia – 24,4 ct/kWh (su PVM), vidurkis – 8,1 ct/kWh (su PVM). Lyginant su kovu, elektra pigo 24 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina turintiems su birža susietą planą, buvo apie 18 ct/kWh su PVM (pasirinkusiems ESO planą „Standartinis“ ir vienos laiko zonos tarifą).

Įtaką darė išaugusi žalioji gamyba ir mažėjantis vartojimas

Kaip teigia nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič, palankias kainų mažėjimo sąlygas lėmė krentantis bendras elektros vartojimas bei energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių – daugiausiai hidroelektrinėse. Prisidėjo ir Suomijoje veiklą pradėjusi atominė elektrinė.

„Paprastai balandį didmeninė elektros kaina būna žemiausia dėl mažėjančios paklausos ir įsibėgėjančios gamybos. Tiesa, nors elektros gamyba, lyginant su kovu, buvo 16 proc. mažesnė, tai nesutrukdė pasiekti puikių rezultatų. Štai bendras energijos suvartojimas kovą siekė 1021 GWh arba 1,37 GWh per valandą, o balandį – 902 GWh arba 1,24 GWh per valandą. Tad valandinis vartojimas mažėjo 9,5 proc.“, – skaičiuoja V. Fiodorovič.

Anot energetikos eksperto, praėjusį mėnesį trečdaliu ‒ nuo 242 GWh iki 166 GWh ‒ mažėjo ir elektros generacija iš vėjo jėgainių. Šį praradimą iš dalies kompensavo išaugęs saulės elektrinių indėlis. Iš viso jos balandį sugeneravo 51 GWh švarios elektros, t. y. 50 proc. daugiau nei kovą. Dar 78 GWh pridėjo hidroelektrinės.

Lyginant su kovu, gamyba iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių padengė mažesnę dalį visos šalyje suvartotos elektros energijos. Viso – kartu su šiluminėmis elektrinėmis ‒ Lietuvoje balandį pagaminta apie 320 GWh elektros energijos ir užtikrinta kiek daugiau nei trečdalis viso šalies suvartojimo.

Gegužė staigmenų pateikti neturėtų

Analizuodamas situaciją didmeninėje energetinių išteklių rinkoje, V. Fiodorovič išskiria penkis įtaką elektros kainai darančius veiksnius.

Reklama

Vietinis vartojimas. Balandį vidutinis dienos elektros suvartojimas šalyje mažėjo dešimtadaliu. Jei orai išliks palankūs, tikėtina, kad vartojimas gegužę išliks panašus ar netgi mažės, o tai leis išlaikyti stabilią elektros kainą.

Importas. Vietinė elektros gamyba balandį patenkino vos trečdalį paklausos, likusią dalį teko importuoti. Jei gegužę gamyba iš atsinaujinančių išteklių didės, tai lems mažesnį energijos importo poreikį bei žemesnes kainas elektros kainų biržoje.

CO2 arba taršos mokesčiai. Taršos leidimų kaina išlieka panaši ‒ balandį jie brango tik 1 proc. iki 90 Eur/t. Ateities sandoriai rodo, kad taršos leidimų kaina artimiausius mėnesius sieks apie 85 Eur/t, todėl šiluminių elektrinių energijos savikaina turėtų nežymiai žemėti.

Dujų kaina. Situacija gamtinių dujų rinkoje stabilizavosi. Balandį jos kainavo 41 Eur/MWh, o ateities sandoriai laikosi kiek žemiau 40 Eur/MWh ribos. Tokios prognozės sufleruoja, kad artėjant vasarai dujų poreikis turėtų išlikti panašiame lygyje ar netgi mažėti.

Orai. Vidutinė balandžio mėnesio temperatūra siekė +8,4 °C ir buvo laipsniu aukštesnė už klimatinę normą. Tai buvo viena pagrindinių elektros paklausos mažėjimo priežasčių. Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, gegužę oro temperatūra turėtų būti iki 0,5 °C aukštesnė už įprastą. Tokios oro sąlygos turėtų padėti išlaikyti elektros kainas dabartiniame lygyje.

Svarbu galvoti apie ateitį

„Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas atkreipia dėmesį, kad nepaisant artėjančios vasaros, kuomet gamyba iš atsinaujinančių šaltinių įgauna pagreitį, situacija tarptautinėse energetinių išteklių rinkose lieka įtempta.

„Naftą eksportuojančias valstybes vienijanti organizacija „Opec+“ balandį nusprendė mažinti gavybą, o tai padidino energijos kainas. Išlieka ir su karu Ukrainoje susijusios rizikos. Tačiau balandį komercinę veiklą pradėjo suomių atominė elektrinė „Olkiluoto 3“. Tai atneša daugiau stabilumo ir mažina didelių energijos kainos svyravimų riziką Baltijos šalių regione, nors ir neužtikrina visada žemų kainų.

Todėl vartotojams vertėtų atkreipti dėmesį į šiuo metu siūlomus su „NordPool“ birža susietus planus, numatančius patrauklią energijos kainą. Biržoje kol kas vyrauja žemos kainos ir fiksuotos kainos planai ‒ bent dabar ‒ geresnių pasiūlyti negali“, – pataria V. Fiodorovič.