Brangstantys energetikos ištekliai skatina verslą kraustytis į tvaresnius pastatus

Brangstantys energetikos ištekliai ir infliacija skatina verslą priimti kaštų mažinimo sprendimus, vienas iš jų – įsikurti tvarumo standartus atitinkančiose patalpose, kurios pasižymi ne tik darbuotojams palankesne aplinka, bet ir optimaliomis energetinių išteklių sąnaudomis. Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra 154 pagal tarptautinius tvarumo standartus sertifikuoti pastatai, jų skaičius nuosekliai auga.

Reklama

Per praėjusius metus šalyje sertifikuoti apie 30 naujai statomų ar jau eksploatuojamų pastatų. Tarp jų – daugiausia verslo centrų, kiek mažiau prekybos ar pramoninės paskirties pastatų.

„Verslo centrų sertifikavimas iš esmės vyksta dėl nuomininkų lūkesčių įsikurti ir vykdyti veiklą tvarumo standartus atitinkančiose patalpose. Tuo tarpu prekybos ir pramoninės paskirties pastatai dažniausiai sertifikuojami investuotojų reikalavimu“, – komentuoja „Vesta Consulting“ tvarių pastatų skyriaus vadovas Eugenijus Šapel.

Abiem atvejais tarptautiniai tvarumo sertifikatai pakelia ir pastato vertę, tiesiogiai koreliuojančią su patalpų nuomos kaina. Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-haus“ duomenimis, šiuo metu biurų nuomos kainos A klasės verslo centruose siekia apie 15-19 eurų už kv. m (be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), B klasės – apie 10-15 eurų už kv. m (be PVM). Viršutiniuose aukštuose ar išskirtiniuose projektuose biuro nuoma gali atsieiti ir 19-20 eurų už kv. m (be PVM).

„Tvarumo sertifikatas tampa savotišku garantu, kad nuomininkai biure turės optimalų mikroklimatą, patogų pastato bei aplinkos funkcinį išdėstymą, pakankamai žalumos bendrose erdvėse. Šiuo metu aktualus ir kaštų optimizavimo aspektas, kuris gali tapti priežastimi keisti esamą biurą į tvaresnį“, – pasakoja „Ober-haus“ nuomos projektų vadovė Erika Šukytė.

Pasak jos, energetinius kaštus taupyti padeda modernios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos bei kiti elektros prietaisai, kurių veikimas valdomas atsižvelgiant į žmonių kiekį patalpose – tokiu būdu užtikrinamas ne tik optimalus komfortas, bet ir racionalūs kaštai.

Konkurencija tarp eksploatuojamų pastatų auga

Vertinant pagal populiariausius tarptautinius sertifikavimo standartus (LEED, BREEAM, WELL ir FITWEL) Lietuva vis dar pirmauja Baltijos šalyse – šalyje 3 kartus daugiau sertifikuotų pastatų nei Estijoje (54 sertifikuoti pastatai) ir 2 kartus daugiau nei Latvijoje (65). Vis dėlto dar yra kur pasitempti.

„Skandinavijos šalys išlieka tvarumo standartų diegimo lyderėmis. Švedijoje sertifikuotų pastatų yra net 12 kartų daugiau nei Lietuvoje, Suomijoje – 7 kartus, Norvegijoje – 3 kartus. Tuo tarpu, jei lyginamės su Lenkija, situacija kiek kitokia – nors sertifikuotų pastatų ten yra 12 kartų daugiau nei Lietuvoje, pagal 1 mln. gyventojų tenkantį sertifikuotų pastatų kiekį Lenkiją lenkiame 20 proc.“, – sako E. Šapel.

Nors karas Ukrainoje ir auganti infliacija 2022 m. pradžioje pristabdė pastatų sertifikavimo spartų augimą, NT vystytojų dėmesys tvarumui neišblėso. Tikimasi, kad ir šiemet bus fiksuojamas stabilus tvarumo sertifikatų augimas, ypač eksploatuojamų pastatų rinkoje.

„Naujos statybos projektų sertifikavimas vis dar yra vangesnis nei buvo iki karo. Tai lemia NT vystytojų sprendimas pristabdyti šiuo metu vystomus projektus dėl neapibrėžtos ekonominės situacijos. Dėl šios priežasties jau pastatytų pastatų rinkoje išlieka didelė konkurencinė aplinka, be to, poreikis tvaresniems pastatams nuolat auga, tad vienas iš būdų patenkinti nuomininkų bei investuotojų lūkesčius yra tvarumo standartų diegimas“, – pabrėžia „Vesta Consulting“ atstovas.

Šiuo metu Lietuvoje tarptautinių tvarumo sertifikatų siekia 11 naujai vystomų pastatų ir 21 eksploatuojamas pastatas.