Dėl elektros tiekimo sutarčių nutraukimo pasisakys Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nagrinėti žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ skundą, kuriuo ji ginčija mažų bei labai mažų įmonių teisę nutraukti ilgalaikes elektros energijos tiekimo sutartis, nemokant jokių mokesčių ar netesybų. Anot „Enefit“ vadovo Vytenio Koryznos, tikimasi, jog šiuo klausimu pasisakys ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Reklama

„Laikomės pozicijos, kad mūsų sutartys atitinka tiek Lietuvos civilinį kodeksą, tiek Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinkos direktyvos nuostatus, todėl tikimės kad Energetikos ministerijos pareiškimai, jog iki šiol taikytos sąlygos buvo neteisėtos – bus paneigti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, o jei prireiks ir Europos Sąjungos Teisingo Teisme. Jau pats faktas, jog Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti skundą, mano nuomone, pagrindžia Elektros energetikos įstatymo taikymo nenuoseklumą“, – teigė jis ir pridūrė, kad visi panašūs šiuo metu teismuose vykstantys procesai galės tęstis tik gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą.

Pretekstas teisiniams ginčams atsirado po to, kai šių metų vasario mėnesį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pakeitė savo poziciją dėl fiksuotos elektros kainos sutartyse numatytų mokesčių, kurių sąlygas nuo pat rinkos liberalizacijos pradžios raštiškuose atsakymuose vertino kaip atitinkančias teisės aktų reikalavimus, ir įpareigojo visus nepriklausomus elektros energijos tiekėjus atbuline tvarka grąžinti iš buitinių vartotojų ir mažų bei labai mažų įmonių gautas netesybas bei kitus mokesčius, pritaikytus keičiant elektros tiekėją ar nutraukiant sutartį.

Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, balandžio mėnesį bendrovė „Enefit“ priėmė sprendimą gyventojams, norintiems pakeisti ilgalaikes – 6 bei 7 m. – elektros energijos tiekimo sutartis, pritaikyti 100 proc. nuolaidą numatytam rezervacijos mokesčiui, o jį jau sumokėjusiems – kompensuoti patirtas išlaidas. Tačiau, anot įmonės vadovo, analogišką sprendimą pritaikyti ir verslui – reikštų itin didelius nuostolius dėl fiksuotos kainos rizikos valdymui įsigytų išvestinių priemonių realizavimo dabartinėmis kainomis. Be to, anot jo, ir juridinių asmenų gebėjimas vertinti rizikas negali būti prilyginamas fiziniams asmenims.

„Esame įsitikinę, kad verslo bendruomenė sugebėjo ir iki šiol geba įvertinti prisiimamas rizikas, įskaitant ir tas, kurios kyla pasirašant elektros tiekimo sutartį. Be to, mūsų skaičiavimais, tokie atbuline data keičiami įstatymai ir VERT pozicija dėl netesybų bei kitų mokesčių taikymo vien mūsų bendrovei gali kainuoti iki 51 mln. eurų tiesioginių nuostolių, o visai rinkai ir devynženklę sumą“ – sakė V. Koryzna.

Tokio tipo sutartyse, kokias buvo pasirinkę „Enefit“ verslo klientai, tiek pagal komercinę praktiką, tiek vadovaujantis sąžiningumo vykdant sutartis principu, šalys privalo atlyginti už pirmalaikio sutarties nutraukimo nulemtus tiesioginius nuostolius. Svarbu, kad sutartys buvo sudarytos ir aptartos dviejų verslo subjektų, o sutarties nutraukimo pasekmės klientams buvo žinomos jau iš anksto. Tokia praktika ir sutarčių sąlygos yra įprasti bei taikomi Latvijoje, Estijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

V. Koryzna tikisi, kad LAT sprendimas galutinai išaiškins, kaip iš tiesų reikėtų interpretuoti teisės aktus, nes pastarojo meto priešrinkiminis reguliavimo nestabilumas daro įtaką visiems rinkos dalyviams, įskaitant vartotojus, tiekėjus ir gamintojus, juolab ir kompromituoja nesenai patvirtintą Energetikos Strategiją, nes be ilgalaikių šalių įsipareigojimų proveržis žaliosios elektros energijos gamyboje yra neįmanomas.