DI pradeda pirkti už žmones: bankai perspėja apie naują sukčiavimo ir privatumo riziką

Dirbtinio intelekto agentai vis dažniau pereina nuo rekomendacijų prie realių veiksmų – jie gali ieškoti prekių, lyginti pasiūlymus, pildyti užsakymo formas ir net inicijuoti mokėjimą vartotojo vardu. Bankai perspėja, kad toks patogumas kartu sukuria naujų sukčiavimo, privatumo ir atsakomybės problemų.

Reklama

Reuters skelbia, kad tarp institucijų, keliančių šiuos klausimus, yra „NatWest“, „Bank of America“ ir ING. Bankai kartu su kitais rinkos dalyviais formuluoja principus, kaip turėtų veikti vadinamasis agentinis apsipirkimas.

Pagrindinis skirtumas nuo šiandien įprasto e. pirkimo labai svarbus. Dabar žmogus pats pasirenka prekę, įveda mokėjimo duomenis ir patvirtina užsakymą. Agentiniame modelyje dalį šių sprendimų gali atlikti programinė sistema.

Tai kelia klausimą: kas atsako, jei DI agentas nuperka ne tą prekę, pasirenka netinkamą pardavėją, tampa sukčiavimo auka arba perduoda per daug vartotojo duomenų?

Technologijų bendrovės jau aktyviai kuria sprendimus šiai rinkai. „OpenAI“, „Google“, „Meta“ ir „Anthropic“ vysto agentines sistemas, galinčias savarankiškai atlikti vis ilgesnes užduočių sekas. Tuo pačiu prekybininkai pradeda matyti realų srautą iš DI įrankių.

Reuters duomenimis, britų mažmeninės prekybos bendrovėje „John Lewis“ svetainės lankytojų, atėjusių iš DI agentų ar su jais susijusių šaltinių, dalis per metus išaugo nuo maždaug 0,3 proc. iki 2,5 proc. Tai vis dar nedidelė bendro srauto dalis, tačiau augimo tempas rodo, kad naujas kanalas gali greitai tapti reikšmingas.

Bankams ypač svarbus vartotojo tapatybės ir sutikimo klausimas. Mokėjimo sistema turi suprasti, ar operaciją inicijavo pats klientas, ar jo įgaliotas agentas, ar galbūt sukčius, perėmęs prieigą prie agento.

Dar viena problema – duomenys. Kad agentas gerai apsipirktų, jam gali reikėti žinoti vartotojo adresą, mokėjimo metodus, pirkimų istoriją, pageidavimus ir kitą asmeninę informaciją. Kuo daugiau duomenų jis gauna, tuo svarbesnė tampa jų apsauga.

Ką tai reiškia Lietuvos verslui?

Lietuvos e. parduotuvėms verta pradėti galvoti apie DI agentus kaip apie naują pardavimo kanalą. Ateityje dalis klientų į parduotuvę gali net neužeiti – jų agentas pats suras produktą, palygins kainas ir inicijuos pirkimą.

Tai reiškia, kad dar svarbesni taps tikslūs produktų duomenys, kainų ir likučių prieinamumas, aiškios grąžinimo taisyklės bei techninės integracijos.

Finansų sektoriui atsiras priešinga užduotis – užtikrinti, kad agentinis mokėjimas būtų pakankamai patogus, bet kartu aiškiai identifikuojamas ir kontroliuojamas.

DI agentai gali tapti kitu dideliu e. prekybos pokyčiu po mobiliųjų programėlių ir prekyviečių. Tačiau kartu verslams teks išmokti atskirti teisėtą kliento agentą nuo automatizuoto sukčiavimo.

Šaltiniai

Reuters