Duomenų raštingumas – verslo konkurencinis pranašumas: ekspertas pataria, kaip pasiekti aukštesnį lygį

Kuomet finansinis raštingumas vis labiau įsigali kasdieniame gyvenime, duomenų raštingumas (angl. Data Literacy) tampa neatsiejama profesinių įgūdžių ir bendrai verslo pasaulio dalimi. Ekspertų teigimu, gebėjimas ne tik skaityti ir suprasti, bet ir perprasti bei tikslingai panaudoti duomenis leidžia tikėtis sklandesnių verslo procesų, rašoma „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai.

Reklama

„Duomenų raštingumas – kiekvienam būtinas įgūdis, kuris, tinkamai panaudotas, gali padėti augti verslui ir sustiprinti jo konkurencinį pranašumą. Augant duomenų kiekiui, taip pat jų apdorojimo technologijų sudėtingumui ir išmanumui, aukštas duomenų raštingumo lygis leidžia greičiau priimti reikalingus sprendimus, didina jų priėmimo kokybę ir padeda efektyvinti verslo procesus“, – sako „Omnisend“ produkto viceprezidentas Evaldas Urbonas.

Nėra duomenų – nėra ir veiklos efektyvumo

Duomenų raštingumo svarbą įrodo ir pasauliniai tyrimai, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusi duomenų organizacija „DataCamp“ šiemet apklausė apie 500 verslo ir kitų vadovų iš JAV ir Jungtinės Karalystės. 86 proc. apklaustųjų patvirtina, kad duomenų raštingumas yra itin svarbus jų komandoms atlikti kasdienes užduotis.

„Tie patys verslo lyderiai sako, kad per pastaruosius penkerius metus ypatingai išaugo duomenų mokslo, verslumo, dirbtinio intelekto (DI) ir duomenų raštingumo svarba. Būtent pastaroji savybė yra vertinama kaip labiausiai kritinės svarbos, nes ja remiasi sprendimų priėmimo procesas, kuris, savo ruožtu, atsiliepia veiklos rezultatams“, – komentuoja E. Urbonas.

Duomenų raštingumą galima išmatuoti: penkių lygių sistema

1-as lygis: neraštingieji.

Duomenų analizės ir valdymo specialistas paaiškina, kad duomenų raštingumą galima įvertinti penkių lygių sistemoje, kur pirmasis lygis apima visišką nesuvokimą, kam reikalingi duomenys. Jo teigimu, duomenų naudos nevertinantys vadovai savo sprendimus grindžia tik asmenine nuomone ar ankstesne patirtimi, o įmonė neturi nei reikiamų įrankių ir technologijų, nei analitinių įgūdžių.

2-as lygis: pradedantieji.

„Jei pirmajame lygmenyje esančios organizacijos nevertina duomenų naudos, nes jos tiesiog nesupranta, antrasis lygis jau parodo tam tikrą dėmesio sutelkimą į juos. Tai gali būti pavienių duomenų, reikalingų konkrečioms ataskaitoms, rinkimas, kuo užsiima duomenų ar verslo analitikai, besinaudojantys primityviomis sistemomis. Pirmasis žingsnis, kurį būtina atlikti norint pereiti į šį lygį, yra vadovybės supratimas, kuo duomenys yra vertingi priimant sprendimus ir nusiteikimas investuoti į duomenimis paremtos kultūros kūrimą organizacijoje“, – sako E. Urbonas.

3-ias lygis: pažengusieji.

Tuo metu trečiasis duomenų raštingumo lygmuo reiškia, kad duomenų analizės periodiškai atliekamos daugelyje įmonės departamentų.

„Duomenų analizė atliekama jau reguliariai, ieškant atsakymo į klausimą „kodėl taip nutiko“, o vis daugiau darbuotojų supranta pačius duomenis. Jie yra struktūrizuojami, analizei, ataskaitoms ir vizualizacijoms pasitelkiami specifiniai įrankiai, o pavieniai padaliniai turi savo duomenų masyvus, už kuriuos yra atsakingi konkretūs darbuotojai. Šiame lygmenyje matome duomenų rinkimo ir analizės formalizavimą – tvarkų apibrėžimą, kur viską prižiūri duomenų inžinieriai“, – paaiškina duomenų valdymo ekspertas.

4-as lygis: pasitikintys duomenimis.

Nurodoma, kad ketvirtajame lygmenyje duomenys tampa jau nebe priemone, kuria remiamasi priimant sprendimus, bet kokybišku ir plačiai pritaikomu produktu. Tam reikia ne tik aukštu duomenų raštingumo lygiu išsiskiriančių darbuotojų, bet ir duomenų valdymo įrankių, kurie būtų visiškai integruoti į verslo operacijas.

„Visų konkrečios įmonės padalinių duomenys yra apjungti, o metrikos – standartizuotos. Dėmesys duomenų apdorojimui, analizei ir modeliavimui turi atsirasti kiekvienos aukštų veiklos rezultatų siekiančios organizacijos strategijoje. Toks aukštas duomenų raštingumo lygis reiškia, kad organizacija geba ne tik įvertinti ligšiolinius veiklos rezultatus, bet ir atlikti ateities modeliavimą, pateikti galimus veiklos scenarijus“, – sako E. Urbonas.

5-as lygis: duomenimis valdomas sprendimų priėmimas.

Galiausiai, penktasis duomenų raštingumo lygmuo apibūdina tas organizacijas, kurios vertina duomenis kaip strateginės svarbos turtą. Tokiose įmonėse visi veiklos procesai ir kasdienės operacijos yra paremti duomenimis, taip pat pasitelkiamas ir DI bei mašininis mokymasis. Be to, kai kurie sprendimai priimami automatiškai, be jokio darbuotojo įsikišimo.

„Kuo aukštesnis duomenų raštingumo lygmuo, tuo daugiau duomenų ir plačiau jie yra panaudojami. Nuo rinkos tendencijų – iki pavienių pirkėjų pasirinkimų, paremtų sentimentais: visa tai galima užfiksuoti, pamatyti, įvertinti ir panaudoti. Tam jau pasitelkiame DI, taip pat – ir kitas technologijas, kurios padeda verslui kuo efektyviau pasiekti norimų rezultatų. Tačiau norisi pabrėžti, kad kelias iki aukščiausio duomenų raštingumo lygmens – nei tiesus, nei greitas. Svarbiausia siekiant efektyvumo – užtikrinti balansą tarp vidinės įmonės kultūros ir vadovų formuojamos mąstysenos, tarp technologijų ir turimų įrankių bei darbuotojų kompetencijų“, – tikina „Omnisend“ produkto viceprezidentas E. Urbonas.

„Omnisend“ yra vienas nedaugelio startuolių Lietuvoje, sėkmingai veikiančių be išorinių investicijų. Šiemet tarptautinis verslo leidinys „Financial Times“ tarp sparčiausiai augančių Europos įmonių įtraukė ir „Omnisend“. Startuoliui tai – jau trečias kartas, kai sulaukiama tarptautinio pripažinimo reitinge, vertinančiame finansinius duomenis.

Tarptautinę el. pašto ir SMS rinkodaros platformą verslams vykstančioje Lietuvos įmonėje iš viso dirba daugiau nei 220 žmonių. „Omnisend“ biurai įsikūrę Vilniuje ir Kaune, taip pat Čarlstone (JAV, Pietų Karolina).