Danijos avalynės gamintoja „Ecco“ paskelbė didelę restruktūrizaciją, apimančią gamyklas Portugalijoje bei Vietname ir dalies parduotuvių uždarymą. Viešuose pranešimuose nurodoma, kad planuojama atsisakyti apie 60 nuostolingų prekybos vietų, o darbo vietų mažinimas gali paveikti daugiau kaip 2 400 žmonių. Sprendimą bendrovė sieja su silpnesne paklausa ir būtinybe derinti gamybos pajėgumus prie realių pardavimų. Šis pavyzdys aktualus tiek gamybinei, tiek mažmeninei prekybai: turėti daug parduotuvių savaime nereiškia uždirbti daugiau.
Kokie restruktūrizavimo skaičiai
Pagal paviešintą informaciją Portugalijos ir Vietnamo fabrikuose dirbo apie 2 050 žmonių, o bendrovė planuoja sumažinti dar maždaug 400 darbo vietų regioniniuose ir centriniuose padaliniuose. Kai kuriuose Vietnamo vietos pranešimuose darbuotojų skaičius pateikiamas kiek kitoks, nes įskaičiuojami ir išorės paslaugų teikėjai. Todėl bendras skaičius geriausiai apibūdinamas kaip daugiau kaip 2 400 planuojamų darbo vietų pokyčių, ne kaip vieną dieną tiksliai tiek jau atleistų žmonių. Parduotuvėms taip pat numatomas atskiras pelningumo vertinimas.
Kodėl didelis tinklas gali tapti našta
Kiekviena fizinė parduotuvė turi nuomos, personalo, apsaugos, prekių atsargų ir administravimo kaštų. Jeigu pardavimo apimtys mažėja, fiksuotos išlaidos greitai ima spausti pelną. Avalynės rinkoje prisideda sezoniškumas, dydžių ir modelių likučiai, grąžinimai bei nuolaidų kampanijos. Net žinomas prekės ženklas gali patirti nuostolių, jei parduotuvėse laikomas asortimentas nebeatitinka pirkėjų poreikių. Todėl tinklo mažinimas kartais gali padėti stabilizuoti bendrovę, nors trumpuoju laikotarpiu jis yra skausmingas darbuotojams ir tiekėjams.
Gamybos uždarymas – ne tik atlyginimų taupymas
Gamyklų uždarymas gali sumažinti pastovias veiklos išlaidas, bet jį lydi įrangos perkėlimo, darbuotojų išeitinių išmokų, kontraktų ir logistikos pertvarkymo sąnaudos. Svarbu ir tai, ar likę fabrikai sugebės patikimai pristatyti produkciją. „Ecco“ planuoja daugiau gamybos sutelkti kitose veikiančiose bazėse. Toks sprendimas gali pagerinti pajėgumų panaudojimą, tačiau kartu padidina priklausomybę nuo mažesnio skaičiaus lokacijų. Verslo požiūriu reikėtų skaičiuoti ne tik vienkartinį taupymą, bet ir naują tiekimo grandinės atsparumą.
Ką galėtų pasimokyti Lietuvos prekybininkai
Mažam avalynės ar drabužių pardavėjui svarbiausias rodiklis nėra parduotuvių skaičius arba bendros pajamos. Reikia matuoti kiekvieno kanalo indėlį į pelną: kiek lieka po prekių savikainos, rinkodaros, nuomos, pristatymo ir grąžinimo išlaidų. Jei fizinė vieta parduoda mažai, bet pritraukia klientus į elektroninę parduotuvę, šią vertę reikia pagrįsti duomenimis. Ir atvirkščiai – internetinis kanalas gali atrodyti pigus, kol neįskaičiuotos reklamos ir klientų aptarnavimo išlaidos. „Ecco“ istorija yra praktinis paskatinimas atlikti kanalų auditą.
Kas rodytų, ar planas pasiteisina
Bendrovės restruktūrizacijos poveikis paaiškės iš to, ar ateityje mažėja sąnaudų dalis pajamose, gerėja atsargų apyvarta ir stabilizuojasi prekių pardavimas. Svarbūs bus ir savininkų kapitalo įnašai bei finansavimo sąlygos. Darbo vietų mažinimas savaime nėra sėkmės rodiklis: stiprus verslas turi ne tik mažinti išlaidas, bet ir išlaikyti paklausą savo produktams. Todėl svarbu stebėti, ar daugiau dėmesio internetinei prekybai ir didmeniniams kanalams duos geresnių rezultatų.
Kodėl atsargų apyvarta svarbi avalynės rinkoje
Avalynės pardavėjams sudėtinga subalansuoti skirtingus dydžius, sezonines kolekcijas ir klientų stiliaus pasirinkimus. Net populiarus modelis gali palikti daug neparduotų retesnių dydžių, o nuolaidos sumažina maržą. Todėl verta matuoti ne vien visų pardavimų sumą, bet ir atsargų apyvartos trukmę, nurašymus bei grąžinimų dalį. Jei prekės sandėlyje guli ilgai, jose įšaldomi pinigai, kurie galėtų būti panaudoti rinkodarai ar populiaresniam asortimentui. „Ecco“ pertvarka primena, kad net vertikaliai integruotas gamintojas turi nuolat derinti gamybą prie realios paklausos.
Prekės ženklo stiprumas negarantuoja paklausos
Žinomumas padeda klientui atpažinti gamintoją, tačiau nebūtinai kompensuoja pasikeitusius pirkimo įpročius ar augantį konkurentų pasiūlos patrauklumą. Prekės ženklai turi stebėti, ar jų pagrindiniai klientai nesikeičia ir ar produktų kainos atitinka suteikiamą vertę. Jei pardavimai krinta, išlaidų karpymas be produkto strategijos gali suteikti tik laikiną palengvėjimą. Tvarus sprendimas dažnai apima aiškesnį asortimentą, geresnį klientų pažinimą ir efektyvesnį platinimą. Todėl „Ecco“ sėkmė priklausys ir nuo to, ar bendrovė atras naują paklausos augimo kryptį.
Praktinis žingsnis verslui ir investuotojui
Parduotuvių tinklui verta reguliariai suskaičiuoti kiekvienos vietos indėlį į bendrą pelną, įskaitant prekybinį plotą, personalo sąnaudas, grąžinimus ir vietinės reklamos kainą. Kai vienos vietos rezultatai nuosekliai prasti, būtina išsiaiškinti priežastį: netinkamas asortimentas, pernelyg didelė nuoma ar pasikeitusi klientų srauto kryptis. Sprendimas uždaryti parduotuvę gali būti racionalus, bet tik įvertinus ir galimus prekės ženklo bei lojalaus pirkėjo praradimus. „Ecco“ atvejis rodo, kad stambaus tinklo pertvarka yra sudėtingas finansinių ir komercinių sprendimų rinkinys, o ne vien skaičių mažinimas.
„Ecco“ pranešimas rodo, kaip sunku gali būti prisitaikyti, kai paklausa atsilieka nuo sukurto gamybos ir parduotuvių tinklo. Lietuvos verslui iš šio atvejo naudingiausia pamoka – reguliariai vertinti kanalų pelningumą, o ne vien jų dydį.
Šaltiniai: Shoe Intelligence – Ecco restruktūrizacija; Verslo žinios – 2 400 darbo vietų ir gamyklos; Puls Biznesu – parduotuvių ir gamyklų uždarymas.