Ekspertai detalizavo, kaip sutaupyti vandens namuose: padeda ir techniniai sprendimai, bet svarbiausia – požiūris ir įpročiai

Švarus vanduo yra vienas iš svarbiausių išteklių žemėje. Keisdami savo įpročius ir mažindami kasdienį jo suvartojimą, galime ne tik sutaupyti pinigų, bet ir labiau tausoti aplinką. Pirmenybę teikdami dušui o ne voniai, galime sutaupyti iki 3 kartų daugiau vandens.

Reklama

Vadovaujantis ekspertų patarimais, svarbu pagalvoti ne tik apie savo kasdienius įpročius, bet ir papildomus techninius sprendimus, kurie padėtų taupyti sunaudojamą elektrą ar vandenį. Vilniaus kolegijos Vadybos fakulteto lektorė Dalia Karlaitė sako, kad vis tik didžiausi pokyčiai, kalbant apie vandens taupymą, gali įvykti, keičiant suvokimą ir elgesį.

Galima sutaupyti du kartus ir daugiau

„Didžiausia klaida – vandens išteklių nevertinimas. Suvartotas vanduo nėra tik kaštai, kuriuos patiriame, nors šiomis ekonominės aplinkybėmis apie tai natūraliai galvojame daugiausiai. Vanduo yra atsinaujinantis, tačiau senkantis ir ribotas išteklius. Panaudotas vanduo turi būti ne tik atsakingai vartojamas, bet ir tinkamai tvarkomas, valomas, taip mažinant ir neigiamą poveikį aplinkai“, – pabrėžia D. Karlaitė.

Anot jos, priklausomai nuo standartinio, įprasto vandens suvartojimo, 2-3 asmenų šeimos ūkis galėtų sutaupyti 2 kartus ir daugiau vandens, jei kasdien stengtųsi taupiai bei atsakingai jį naudoti.

Ekspertės nuomone, ėmusis kasdienių visiems pažįstamų veiksmų vandens suvartojimą namuose galima ženkliai sumažinti. „Elementariausia ir lengviausia yra valant dantis, muiluojant rankas ar kūną, užsukti vandens čiaupą. Dažnai vandens taupymas klaidingai gali būti siejamas su mažiau kokybišku kasdieniu gyvenimu. Pavyzdžiui, retas žmogus nori jausti vėsumą duše ir riboti tekantį vandenį, tačiau jei kiekvieną kartą šiek tiek pamažintumėm naudojamo prausiklio kiekį, sutaupytumėm nemenką kiekį vandens. Mat daugiausiai vandens sunaudojama, kol stengiamasi nusiplauti visą muiluotą kūną“, – dalinasi Vilniaus kolegijos atstovė.

IKEA interjero dizaino skyriaus vadovės Eimantės Nemanės teigimu, sparčiai augantis pasaulio gyventojų skaičius skatina kasdien susimąstyti apie vandens, kaip itin svarbaus ištekliaus, išsaugojimą.

„Vandens taupymas turėtų būti kasdieniu mūsų įpročiu. Jį taupyti gali būti lengviau, kai pirmenybę teikiame vandenį taupantiems prietaisams. Pavyzdžiui, vienos srovės rankinėse dušo galvutėse, dėl specialiai integruotos detalės, prausiantis sutaupomas ženklus skaičius vandens, nors jo srautas lieka nepakitęs. Sunaudoti mažiau vandens ir energijos taipogi padės dušo maišytuvai su aeratoriais, kurie padeda sutaupyti iki 50 proc. vandens, nemažindami srovės stiprumo, tad prausdamiesi skirtumo nė nepajusite“, – teigia E. Nemanė.

Į pagalbą – naujovės

Pasak D. Karlaitės, nėra abejonių, kad mokytis naujų įpročių užtrunka, tačiau teigiami rezultatai, kai galima realiai pamatyti sumažėjusias išlaidas, atsakingą elgesį gali paversti siektinu pavyzdžiu.

„Ugdant tinkamus įpročius nenuvertinčiau ir technikos, inovacijų įtakos. Apskaičiuota, kad indus plaudami rankomis per minutę išleidžiame apie 4-8 litrus vandens, kai šiuolaikinės indaplovės viso plovimo metu sunaudoja 7-11 litrų. Be to, šiuolaikiniai prietaisai pagal indų ar skalbinių kiekį apskaičiuoja būtiną vandens poreikį ir jo nereikalingai nešvaisto. Įvairiose viešose vietose itin populiarūs sensoriniai vandens maišytuvai, kurie patys įsijungia ir išsijungia, taip pat padeda taupyti vandenį, tačiau kol kas jie nėra įprasti namuose. Galima pasidžiaugti, kad vis dažniau žmonės įsirengia paprastus, didelių išlaidų nereikalaujančius sprendimus, tokius kaip aeratorius ar dvigubo vandens nuleidimo sistemas tualeto bakeliuose“, – sako Verslo vadybos fakulteto lektorė.

Anot E. Nemanės, aukštos energijos efektyvumo klasės prietaisai gali pastebimai sumažinti ne tik sąskaitas už elektrą, bet ir vandenį.

„Naujesni prietaisai paprastai jau yra gaminami taip, kad atlikdami savo funkciją, naudotų mažiau vandens. Jei tenka įsigyti naujus prietaisus, rekomenduočiau lyginti juos tarpusavyje, atkreipti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumą. Pavyzdžiui, pagal charakteristikas palyginkite, su kuria skalbykle vienam skalbimui sunaudotumėte mažiau vandens ir elektros. Ilgainiui tokie taupesni prietaisai neabejotinai atsiperka“, – sako E. Nemanė.

Kas tas aeratorius?

Vienas iš vandenį taupančių techninių sprendimų, kurį paminėjo D. Karlaitė, yra aeratorius. Tai nedidelis, specialus prietaisas, kuris montuojamas ant maišytuvo arba jo viduje. Jis, nesumažindamas vandens srovės, ją plačiau paskirsto, kad vanduo būtų naudojamas efektyviau ir jo reikėtų mažiau.

Anot E. Nemanės, naudojant maišytuvus su įtaisytais aeratoriais vonioje galima sutaupyti iki 40 proc. vandens, o virtuvėje – iki 30 proc., tačiau plaudami rankas ar indus jokio diskomforto nepajusite. Neseniai IKEA pasaulyje pristatė dar vieną naujovę – specialų vandens maišytuvo antgalį, kuris sutaupo iki 95 proc. vandens.

„ABACKEN antgalis sustiprina srovę, stumdamas vandenį pro labai mažas skylutes. Taip susidaro maži vandens lašeliai, kurie nuplauna rankas ar išplauna dantų šepetėlį taip pat kaip įprasta srovė, tik su mažiau vandens. Taupyti brangesnį karštą vandenį papildomai padeda ir specialūs maišytuvai. Pakėlus tokio maišytuvo svirtelę aukštyn, bėga tik šaltas vanduo. Tam, kad pradėtų bėgti karštas vanduo, svirtelę reikia pasukti kairėn. Vadinasi, karštą vandenį galima paleisti tik tada, kai jo reikia, o ne kaskart, kai naudojamasi maišytuvu. Tai gali sumažinti net trečdalį karšto vandens sąnaudų, atitinkamai mažėja ir sąskaitos už karštą vandenį“, – vardina IKEA dizainerė.