Lietuvos verslui elektros kaina vėl tapo svarbiu finansinio planavimo klausimu. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ lapkričio 3 d. paskelbtais duomenimis, spalio 26–lapkričio 2 d. savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos kainų zonoje pakilo 87 proc. iki 176 eurų už megavatvalandę. Kainų šuolį lėmė mažesnė vėjo ir saulės gamyba bei brangesnės dujos. Tai didmeninės rinkos vidurkis, o ne visiems vartotojams automatiškai taikomas galutinis tarifas.
Kodėl elektra taip pabrango?
Elektros rinkoje pasiūla ir paklausa derinamos nuolat. Kai vėjas stiprus, o saulės elektrinės generuoja daugiau energijos, didelę vartojimo dalį gali patenkinti mažesnių kintamųjų sąnaudų šaltiniai. Kai jų gamyba krinta, reikia daugiau brangesnių gamybos pajėgumų arba importo. „Litgrid“ nurodė, kad praėjusios savaitės situacija buvo būtent tokia. Latvijoje vidutinė kaina siekė apie 175 Eur/MWh, Estijoje – 118 Eur/MWh, Lenkijoje – 224 Eur/MWh. Tai primena, kad kainos priklauso ir nuo jungčių, vietinės gamybos bei aplinkinių valstybių energetikos balanso. Vienos savaitės kainos negalima laikyti visos žiemos prognoze.
Kurioms įmonėms pokytis gali būti skaudžiausias?
Didžiausią poveikį patiria veiklos, kurių sąnaudose elektra sudaro reikšmingą dalį: šaldymo sandėliai, gamybos cechai, kepyklos, duomenų centrai, skalbyklos ir kai kurie prekybos objektai. Svarbu, kokią sutartį turi įmonė. Fiksuotą kainą pasirinkęs verslas tiesioginio vienos savaitės biržos svyravimo gali beveik nepajusti, o su birža susietą planą turinčiam vartotojui jis gali būti gerokai svarbesnis. Pavyzdžiui, jei įmonė per mėnesį sunaudoja 10 MWh, o jos elektros energijos pirkimo kaina hipotetiškai padidėja 80 Eur/MWh, vien energijos dedamosios išlaidos padidėja 800 eurų. Šis skaičiavimas nėra realios konkrečios įmonės sąskaitos prognozė.
Kokius sprendimus vadovas gali priimti dabar?
Pirmiausia verta atskirti energijos kainą nuo persiuntimo, galios, tiekėjo maržos ir mokesčių. Tik tuomet aišku, kokia sąskaitos dalis iš tiesų priklauso nuo biržos. Antra, įmonė gali peržiūrėti didžiausius elektros vartotojus: šaldymo įrangą, šildymą, kompresorius, apšvietimą, darbo laiką. Kartais nedidelis technologinio režimo pakeitimas leidžia dalį vartojimo perkelti į pigesnes valandas, bet gamybos kokybė ir darbo sauga turi likti prioritetu. Trečia, verta gauti alternatyvių tiekėjų pasiūlymus ir palyginti ne tik kainą, bet ir sutarties terminus bei nutraukimo sąlygas.
Ar saulės elektrinė ir baterija išspręstų problemą?
Nuosava saulės elektrinė gali sumažinti įsigyjamos energijos kiekį, tačiau generacija Lietuvoje sezoniška. Įmonė, daug elektros vartojanti tamsiuoju metų laiku, turėtų modeliuoti žiemos mėnesius, o ne remtis vien vasaros gamyba. Baterija leidžia perkelti dalį energijos naudojimo laike, bet jos atsipirkimas priklauso nuo kainų skirtumų, baterijos ciklų, investicijų bei tinklo taisyklių. Todėl nei saulės elektrinės, nei kaupiklio nereikėtų pirkti vien dėl vienos brangios savaitės. Naudingiau parengti bent kelis scenarijus: stabilios, vidutinės ir itin nepastovios elektros kainos.
Ką rodo ankstesnių sąskaitų analizė?
Bene pigiausias būdas pradėti taupyti yra surinkti pastarųjų dvylikos mėnesių elektros sąskaitas ir palyginti sunaudotas kilovatvalandes su veiklos apimtimi. Pavyzdžiui, kepykloje verta skaičiuoti elektros sąnaudas vienam pagamintam produkcijos kilogramui, o sandėlyje – vienam išsiųstam užsakymui. Taip galima pamatyti, ar didesnę sąskaitą lėmė tik kaina, ar ir mažėjantis veiklos efektyvumas. Jei sąnaudų rodikliai blogėja net kainoms nekintant, problema gali būti netinkamas įrangos režimas, prastovos arba padidėję energijos nuostoliai. Tokie duomenys suteikia tvirtesnį pagrindą sprendimams už vienkartinę rinkos antraštę.
Kodėl svarbu kalbėtis su tiekėju iš anksto?
Sutarties peržiūrą naudinga pradėti dar nepasibaigus dabartiniam kainos galiojimo laikotarpiui. Tiekėjo verta paklausti, kaip skaičiuojama kaina skirtingomis valandomis, ar galimi papildomi mokesčiai, kiek iš anksto reikia pranešti apie plano keitimą ir kas atsitinka pasikeitus verslo suvartojimui. Geresnė derybinė pozicija dažnai priklauso nuo to, ar įmonė turi aiškią savo vartojimo prognozę. Nėra vieno universaliai geriausio modelio: fiksavimas sumažina kainos nepastovumą, o kintama kaina leidžia pasinaudoti pigesniais laikotarpiais. Tinkamas pasirinkimas priklauso nuo įmonės finansinių rezervų ir galimybės lanksčiai naudoti elektrą.
Ką reikėtų stebėti toliau?
Verslui naudinga nuolat matyti „Nord Pool“ kainų dinamiką, „Litgrid“ savaitines apžvalgas, dujų kainas ir atsinaujinančių šaltinių gamybą. Jeigu bendrovės biudžete energija sudaro didelę dalį, verta paskirti atsakingą žmogų, kuris kartą per mėnesį lygintų faktinį suvartojimą su planu. Investuotojams šie pokyčiai aktualūs ir vertinant elektros kaupimo, lankstaus vartojimo bei efektyvumo paslaugas, tačiau didesni rinkos svyravimai nėra automatinė pelno garantija. Svarbus ne vien kainos lygis, bet ir tai, kaip dažnai bei kiek ilgai ji išlieka aukšta.
Ką tai reiškia skaitytojui?
Verslui svarbiausia atskirti trumpalaikį kainos šuolį nuo ilgalaikės sąnaudų tendencijos. Sprendimą dėl sutarties, įrangos ar investicijų verta grįsti savo suvartojimo duomenimis ir kelių scenarijų skaičiavimais, o ne vienos savaitės statistika.