Baltijos šalių draudimo rinkoje užbaigtas reikšmingas pertvarkymas. „Ergo“ lapkričio 3 d. patvirtino, kad nuo lapkričio 1 d. užbaigtas teisinis susijungimas su ne gyvybės draudimo bendrove „Gjensidige“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „Gjensidige“ prijungta prie „Ergo Insurance SE“, kuri perima sutartinius įsipareigojimus. Oficialiai nurodoma, kad esamos klientų sutartys ir jų sąlygos galioja toliau. Tačiau verslui šis įvykis kelia ir platesnį klausimą: kaip rinkos konsolidacija gali paveikti draudimo paslaugų konkurenciją ateityje?
Kas pasikeitė teisiškai?
Susijungimas reiškia, kad ankstesnė „Gjensidige“ juridinė struktūra nebetęsia veiklos atskirai, o jos verslą ir įsipareigojimus perima „Ergo“. Svarbu atskirti juridinį pertvarkymą nuo kliento sutarties nutraukimo. Jeigu įmonė anksčiau buvo sudariusi galiojančią draudimo sutartį su „Gjensidige“, oficialus bendrovės pranešimas nurodo, kad ji lieka galioti tomis pačiomis sąlygomis. Klientams neturėtų reikėti vien dėl susijungimo iš naujo pirkti poliso. Vis dėlto konkrečiais klausimais – dėl žalos administravimo, įmokų rekvizitų ar kontaktų – saugiausia remtis oficialiu draudiko pranešimu ir savo poliso dokumentais.
Ką verta peržiūrėti įmonėms?
Verslo draudimas gali apimti patalpas, prekes, transportą, civilinę atsakomybę, veiklos pertraukimą ar specifines profesines rizikas. Susijungimas savaime nekeičia jau sudarytos sutarties, tačiau tai gera proga peržiūrėti, ar polisas vis dar atitinka dabartinę veiklą. Įmonė galėjo padidinti prekių atsargas, įsigyti naują įrangą ar pradėti teikti paslaugas užsienyje. Jei draudimo suma liko sena, nelaimės atveju gali paaiškėti nepakankama apsauga. Taip pat verta patikrinti išskaitas, rizikų išimtis, teritorinį galiojimą ir žalų registravimo procedūrą.
Ar susijungimas gali sumažinti konkurenciją?
Kai du rinkos dalyviai sujungia veiklą, jų mastas didėja. Didesnė bendrovė gali investuoti į skaitmenines sistemas, platesnį specialistų tinklą ar produktų kūrimą. Kita vertus, klientui ilgainiui gali sumažėti tiesiogiai palyginamų pasiūlymų skaičius. Kuris poveikis bus stipresnis, paaiškės tik iš vėlesnių tarifų, paslaugų ir rinkos dalies pokyčių. Neturint tokių duomenų būtų nepagrįsta teigti, kad draudimas būtinai brangs ar pigs. Verslui naudinga konkurenciją vertinti praktiškai: kelių draudikų pasiūlymai, vienodos draudžiamos rizikos ir palyginamos išskaitos.
Kaip išvengti klaidinančio kainų palyginimo?
Pigiausias polisas nėra tas pats, kas geriausia apsauga. Pavyzdžiui, viena turto draudimo sutartis gali kainuoti mažiau, bet neapimti potvynio, elektroninės įrangos gedimo ar veiklos nutrūkimo nuostolių. Kita gali būti brangesnė, tačiau turėti mažesnę išskaitą ir platesnę apsaugą. Norint lyginti objektyviai, naudinga vienoje lentelėje surašyti draudimo sumą, išskaitą, rizikas, limitus ir metinę įmoką. Transporto ar logistikos įmonėms ypač svarbios prekių vežimo sąlygos ir žalų, patirtų už Lietuvos ribų, administravimas.
Ką daryti, jeigu draudimo įvykis jau registruotas?
Jei žalos administravimo procesas pradėtas prieš susijungimą, draudėjas turėtų išsaugoti visą susirašinėjimą, įvykio numerį, nuotraukas, ekspertų išvadas ir mokėjimų dokumentus. Bendrovės teisinė transformacija neturėtų būti priežastis pradėti įvykio registraciją nuo nulio, tačiau kontaktiniai kanalai ar savitarnos sistemos gali keistis. Geriausia naudoti draudiko oficialiai skelbiamus kanalus ir paprašyti raštiško patvirtinimo, kuriame etape byla yra. Verslui ypač svarbu fiksuoti prastovas, prarastas prekes ir kitus dokumentuotinus nuostolius, jeigu juos gali apimti draudimas. Neužtenka remtis vien telefonu gautu neoficialiu paaiškinimu.
Ar didesnė bendrovė visada aptarnaus geriau?
Masto ekonomija gali leisti automatizuoti dalį procesų, tačiau klientų patirtis priklauso nuo žalos specialistų darbo krūvio, atsakymų greičio ir konkretaus produkto sąlygų. Susijungimo metu bendrovėms tenka derinti IT sistemas, dokumentus ir darbuotojų procedūras, todėl klientų aptarnavimo kokybė turi būti vertinama pagal faktinę patirtį, o ne vien rinkodaros pažadus. Įmonės, kurios turi didelės vertės turtą ar sudėtingų rizikų, gali pasinaudoti tarpininko pagalba, bet ir čia būtina aiškiai žinoti tarpininkavimo kainą bei interesų konfliktus. Sprendimą dėl draudiko verta priimti atnaujinant sutartį, palyginus realius pasiūlymus.
Ką rodo šis pokytis apie Baltijos rinką?
Draudimo paslaugų rinka Baltijos šalyse yra tarpusavyje susijusi: bendrovės gali aptarnauti klientus per kelias valstybes, naudoti bendras sistemas ir valdyti panašias rizikas. Todėl masto ekonomija gali būti svarbi. Tačiau kiekvienos šalies vartotojų apsaugos, transporto ir turto rizikos skiriasi. Verslininkui svarbiausias praktinis klausimas nėra vien bendrovės dydis. Svarbu, kaip greitai tvarkoma žala, kiek aiškios sutarties sąlygos ir ar draudikas gali padėti tada, kai įvyksta reali problema. Šiuos rodiklius verta stebėti atnaujinant polisą.
Ką tai reiškia skaitytojui?
Esamiems klientams esminė žinia – pagal oficialų „Ergo“ pranešimą sutartys lieka galioti. Įmonėms tai proga susitikrinti turimą apsaugą ir prieš naują draudimo laikotarpį palyginti pasiūlymus pagal turinį, o ne vien kainą.
Šaltiniai: ERGO.