ES skambina varpais dėl darbo rinkos: sieks į IRT specialistus perkvalifikuoti milijonus gyventojų

Į Europą atriedėjęs ketvirtosios pramonės revoliucijos traukinys gali išvažiuoti pustuštis, baiminasi ES politikai. Skaičiuojama, jog vien šiuo metu žemyne trūksta net 28 profesijų atstovų, o didžiausias darbuotojų badas jaučiamas skaitmeninių technologijų rinkoje. Reaguodama į tai, Europos Komisija 2023-uosius paskelbė Europos įgūdžių metais, taip pasirengdama vienai didžiausių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo akcijų istorijoje.

Reklama

Toks aktyvus profesinių kompetencijų klausimo kėlimas visos Europos mastu išduoda, kad padėtis darbo rinkoje sparčiais žingsniais artėja link kritinės. Akivaizdu, kad dalį dabartinių profesijų „suvalgys“ įsibėgėjanti pramonės automatizacija, o kartu su ja atsiversiančių naujų pozicijų informacijos ir ryšių technologijų (IRT) srityje paprasčiausiai nebus kam užimti.

„Šiuo metu trūksta ne tik duomenų analitikų ir kitų šiuolaikinių specialistų, tačiau didelė dalis darbingo amžiaus europiečių neturi net elementarių IT įgūdžių. Tam, kad tai po kelerių metų nesutrukdytų jiems pasiekti sėkmės darbo rinkoje ar net visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, ES stengiasi atkreipti visų suinteresuotų pusių dėmesį“, – teigia „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Tektoniniai darbo rinkos poslinkiai

Pasak pašnekovės, šiuo metu gyvename pasaulyje, kuriame susikerta senosios ir naujosios kartos pramonės, todėl dažnai nepastebime tikrojo revoliucijos masto. Maisto prekių parduotuvėse vis dar turime galimybę atsiskaityti tiek savitarnos, tiek kasininkų aptarnaujamose kasose, o perskaityti naujausias žinias galime ir naujienų portaluose, ir paštininko atneštame laikraštyje. Vis dėlto tai nesitęs amžinai ir dalis profesijų neišvengiamai liks tik istorijos vadovėliuose.

„Parduotuvės be darbuotojų, savavaldžiai sunkvežimiai, sandėliuose prekes į lentynas kraunantys robotai ir kitos technologijos, kurios šiandien dar tik yra ankstyvoje bandymo fazėje, galiausiai ištobulės ir taps rinkos standartu. Tačiau jų pakeisti žmonės staiga niekur nedings ir turės rasti užsiėmimą. Turint galvoje, kad, „Sodros“ duomenimis, populiariausia profesija Lietuvoje yra vilkiko vairuotojas ir jos atstovų skaičius yra netoli 100 tūkstančių, nėra abejonių, jog nesiimdami veiksmų ateityje susidursime su iššūkiais“, – aiškina „Telia“ atstovė.

Darbo rinkos persiorientavimą į skaitmeną liudija ir profesinio socialinio tinklapio „LinkedIn“ statistika. Remiantis paskutinių keturių metų duomenimis, greičiausiai augančių profesijų topuose Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose didžiosiose Europos valstybėse, atsidūrė augimo rinkodaros vadovai, kibernetinio saugumo specialistai, debesijos kompiuterijos inžinieriai ir kitos glaudžiai su moderniomis technologijomis susijusios pozicijos.

Kol kas ne viskas pagal planą

Suaugusiųjų mokymas jau ne vienerius metus yra ES taikiklyje ir tai liudija daugybė jį skatinančių iniciatyvų. Pavyzdžiui, vien Europos komisijos priimtas „Įgūdžių paktas“ subūrė 1000 organizacijų, įsipareigojusių padėti kelti kvalifikaciją iki 6 milijonų ES gyventojų, o įgūdžių lavinimą finansuoja ir pagrindinė ES investavimo į žmones priemonė „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), kurios biudžetas iki 2027 m. siekia net 99 milijardus eurų.

Nepaisant šių pastangų, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas Europos Sąjungoje nevyksta, kaip planuota. Darbuotojų įsitraukimas į minėtas programas ES labai nevienodas ir svyruoja nuo vos 7 proc. Rumunijoje iki 64 proc. Nyderlanduose, kai ES yra užsibrėžusi tikslą iki 2030 m. apmokyti bent 60 proc. suaugusiųjų kasmet ir sukurti sąlygas įdarbinti 20 milijonų IRT specialistų.

Dar viena didelė programa – įtraukumo trūkumas. Labiausiai kompetencijas ES linkę kelti ir taip itin aukštą kvalifikaciją turintys asmenys, tuo tarpu bedarbiai ir žemesnį išsilavinimą įgijusieji, kuriems nauji įgūdžiai būtų itin vertingi, dalyvauti įvairiuose mokymuose yra linkę net 40 procentinių punktų mažiau. Tad nenuostabu, kad 2021 m. Eurostato statistika piešia liūdną vaizdą – daugiau, nei 40 proc. ES dirbančiųjų neturi net elementariausių skaitmeninių įgūdžių, o Lietuvoje tokių darbuotojų dalis yra netgi dar didesnė.

Mokytis teks visą gyvenimą

I. Bimbirytės-Yun teigimu, Europos įgūdžių metų programa siekiama spręsti dabar ne itin efektyviai veikiančias darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo iniciatyvas, mobilizuodama visas suinteresuotas šalis – ES institucijas, šalių vyriausybes, socialinius partnerius, užimtumo tarnybas, mokymo paslaugas teikiančias įstaigas, o svarbiausia – pačius žmones.

„ES turi tikslą kurti mokymosi visą gyvenimą kultūrą, kadangi šiuo metu turimi duomenys rodo, jog 80 proc. pasirenkančiųjų nekelti kvalifikacijos ir neįgyti naujų įgūdžių tai motyvuoja poreikio nejautimu. Šie kultūriniai poslinkiai itin reikalingi ateities darbo rinkoje, kurioje gebėjimai mokytis, spręsti problemas ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių yra vertinami labiau, nei turimos žinios. Taip pat įgūdžių, ypač susijusių su technologijomis, mokymas matomas kaip galimybė į darbo rinką sėkmingiau įsilieti tiems, kuriems nesusiklostė pirmoji karjera ar teko iš jos iškristi dėl sveikatos problemų ar vaiko priežiūros atostogų“, – programos tikslus komentuoja tvarumo projektų vadovė.

Europos įgūdžių metai turėtų tapti ir papildomu postūmiu valstybėms spręsti įvairias su socialiniais klausimais tampriai susijusias darbo problemas. Šiuo metu ES moterys sudaro mažiau, nei penktadalį, visų IT specialistų, o iš baigiančiųjų mokslo, technologijų, inžinerijos bei matematikos studijų programas jų yra tik trečdalis. Taip pat visame žemyne diskutuojant apie pensinio amžiaus kėlimą vyriausybės skatinamos tai daryti kartu su specialiomis programomis, padedančiomis vyresnio amžiaus žmonėms išlikti konkurencingiems sparčiai besikeičiančioje bei vis labiau besiskaitmenizuojančioje darbo rinkoje.