Finansų technologijų plėtra Lietuvoje didina viltis surasti naują vienaragį

Lietuvos finansinių technologijų („Fintech”) sektorius sparčiai auga, o tai, pasak ekspertų, leidžia pagrįstai svajoti apie naujus vienaragius – įmones, kurių vertė viršija 1 mlrd. eurų. Jau dabar yra daug žadančių kylančių žvaigždžių, nemažai kartu nuveikta, bet tuo pačiu ir sustoti dar negalima.

Reklama

2019 m. pasaulyje veikė apie 12 000 „Fintech” startuolių, iki 2023 m. šis skaičius padidėjo iki apytiksliai 30 000. Sektoriaus vertė pasaulyje vertinama maždaug 200 mlrd. dolerių ir, prognozuojama, per ketverius metus augs dar dvigubai. Tai atspindi didelį susidomėjimą „Fintech” sektoriumi ir jo galimybėmis prisidėti prie ekonomikos augimo ir inovacijų plėtros.
Kaip pastebi licencijuotas „fintech” įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT” vadovė Greta Ranonytė, šiame kontekste 1 mlrd. eurų vertės Lietuvos „Fintech” įmonė jau nebeatrodo nerealistiškai.

„Visa tai yra veikiau neišvengiama. Juolab, kad kelią investicijų pasaulyje Lietuvoje jau praskynė du vienaragiai – „Vinted” ir „Tesonet”. Turime tikrai nemažai įmonių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį.
Pavyzdžiui, „smeGo”, kuri pernai verslui paskolino 450 mln. eurų, įmonės metinės pajamos augo 49 proc. Startuolis įsitvirtino Baltijos šalyse, stiprina veiklą Nyderlanduose ir Suomijoje.

Laukiant virsmo į vienaragį, atidžiai stebėti verta ir „Paysera”. Vien ši įmonė skaičiuoja dešimtis milijonų siekiančias pajamas kasmet. Pridėkime „ConnectPay”, mažai kuo nusileidžiančią „Paysera” ir jau turime būrį potencialių kandidatų. Šuolio laukiama ir iš mažesnių startuolių, tokių kaip „Neo Finance”, „PAYSTRAX”, „Walletto”, „HeavyFinance”, – daug potencialo turinčias įmones vardija „fintech” ekspertė.

Pasak G. Ranonytės, Lietuvoje netrūksta į ką lygiuotis bei semtis patirties, kadangi mūsų šalyje veikia ir šeši pasauliniai „Fintech” vienaragiai – visiems puikiai pažįstamas „Revolut” kuris yra vienas didžiausių Jungtinės Karalystės ir visos Europos vienaragių, „Nuvei”, kuris yra pirmasis Kanados „Fintech” vienaragis, taip pat ir pirmasis bulgarų vienaragis „Payhawk”.

Šalia jų rikiuojasi ir tokie žinomi vienaragiai kaip „SumUp”, „Airwallex” bei „NIUM”.

Ką dar galime padaryti?

Lietuvos bankas skelbia, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų licencinės veiklos pajamos 2023 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo ir sudarė 353 mln. eurų ir buvo daugiau kaip penktadaliu didesnės palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (289 mln. eurų). Net 70 proc. sektoriaus pajamų uždirbo dešimt įmonių. Bendra mokėjimo operacijų suma – 103 mlrd. eurų.

Šimtai milijardų eurų išties įspūdinga suma, turint omenyje, kad tai yra šalyje, kuri gyventojų skaičiumi prilygsta trečdaliui Londono.

Tik kaip šiuos milijardus išlaikyti Lietuvoje, kai kaimyninės valstybės kėsinasi į Europos „Fintech” centro poziciją?

Pasak asociacijos „Fintech Hub LT” vadovės G. Ranonytės, Lietuvoje turi būti užtikrinamas rizikos vertinimu pagrįstas reguliavimas ir verslo priežiūra, reikalavimų taikymo proporcingumas, atvirumas naujiems verslo modeliams ir biurokratinės naštos mažinimas.

„Valstybės institucijos turi laikytis bendros strateginės krypties, taip pat palaikyti dialogu grįstą bendradarbiavimą su rinkos dalyviais, atvirumą ir lankstumą priimti pasiūlymus, kurti ir taikyti adaptyvius priežiūros mechanizmus.

Siekdami būti inovatyvūs ir kurti aukštą pridėtinę vertę, šalyje turėtume prioretizuoti pagalbą rinkos dalyviams užtikrinti rizikų valdymą ir atitiktį teisės aktams per konsultacijas, patariamojo pobūdžio vizitus, dalijimąsi gerosiomis praktikomis. Svarbus ir reguliavimo aiškumo užtikrinimas – teisės aktai ir priežiūros institucijų rekomendacijos bei išaiškinimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški”, – pabrėžia G. Ranonytė.

Ji priduria, kad kartu turi būti skatinama ir konkurencija rinkoje, rinkos plėtra ir paslaugų eksportas, nepamirštant ir tarptautiškumo – anglų kalbos, kaip papildomos greta lietuvių kalbos įtvirtinimas institucijose – būtinas žingsnis siekiant būti regiono lyderiais.

„Dalis šių tikslų yra atliepti 2023 m. Finansų ministerijos parengtose ir patvirtintose „Fintech” sektoriaus plėtros Lietuvoje gairėse.

Lietuvos Vyriausybė turi strateginę viziją plėsti ir stiprinti „Fintech” sektorių, siekdama iki 2028 m. išlaikyti Lietuvą pirmaujančiu „Fintech” centru Europoje. Ši strategija apima penkis pagrindinius principus: skatinti kokybinį sektoriaus vystymąsi, pritraukti inovatyvius „Fintech” sprendimus, įtvirtinti Lietuvą kaip „Fintech” kompetencijų centrą, užtikrinti saugią ir patikimą verslo aplinką bei didinti sektoriaus žinomumą”, – pastebi „Fintech Hub LT” vadovė.

Licencijuotas „fintech” įmones Lietuvoje vienijanti asociacija viliasi, kad šie tikslai nepasimes ir per artėjančius Seimo rinkimus.