Giedrius Rimša. Kokią paslaptį žino mūsų valdžios atstovai?

Giedrius Rimša, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

Reklama

Nepaisant to, kad daugelis verslo asociacijų išreiškė nepritarimą visai mokesčių reformai, atskiras jos dalis bandoma priimti atskirai.

Tarp jų – ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) pakeitimo nuostatas, susijusias su siūlymu atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos ilgalaikiam gyvybės draudimui.

Iš esmės tai reiškia, kad valstybė atsisako ilgametės ekonominės ir socialinės politikos krypties prisidėti prie būsimo pensijų stygiaus problemos sprendimo skatinant gyventojus taupyti savarankiškai, taip pat ir per ilgalaikį gyvybės draudimą, leidžiant susigrąžinti gyventojams dalį sumokėto GPM. Šios pataisos palies daugiau kaip pusę milijono žmonių, įskaitant ir III pensijų pakopos pensijų fondų dalyvius. Deja, pakeitimai daromi paskubomis, nesitariant nei su verslu, nei su gyventojais, kuriuos tiesiogiai tai paliečia.

Ką tokio žino mūsų valdžios atstovai, siūlydami atsisakyti GPM lengvatos ilgalaikiam gyvybės draudimui, ko nežino kitos Europos Sąjungos šalys, kurios skatina savo gyventojus rūpintis finansiniu saugumu ir ateitimi per stabilią ilgalaikio kaupimo sistemą?

Lietuvos gyventojų taupymo norma ir taip stipriai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių taupymo lygio, taip pat ir draudimo produktų, įskaitant gyvybės draudimą, paplitimas Lietuvoje gerokai mažesnis. Tačiau gyventojus taupyti ateičiai, taikydamos mokesčių lengvatas, skatina ir daug turtingesnės valstybės, tokios kaip Austrija, Vokietija, Danija, Didžioji Britanija, Airija, Švedija, Kipras, Italija, Ispanija ir Liuksemburgas. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, valstybės paskatos Lietuvoje ir dabar yra mažiausios. Estijoje tokio pobūdžio lengvatos yra 4 kartus, Latvijoje – 2,5 karto didesnės.

Jeigu baiminamasi, kad iš GPM lengvatos pralobs turtingieji, tai ši baimė nepagrįsta, ir ne tik todėl, kad grąžinami daugiausia 300 eurų nėra ta suma, kuri labiausiai motyvuotų per gyvybės draudimą kaupti pasiturinčius gyventojus. Beje, „grąžinami“ reiškia, kad šie pinigai nėra skiriami iš kur nors papildomai, o imami iš tų pačių gyventojų sumokėto GPM.

Gyvybės draudimo produktų vartotojai yra vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės, neprofesionalūs investuotojai, kurie siekia ne tik apsidrausti nuo rizikų, bet ir ilgu laikotarpiu sukaupti ateičiai. Vidutinė kaupiamojo gyvybės draudimo įmoka yra apie 40-50 eurų per mėnesį, o vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, pasinaudoję GPM lengvata, dažnai ją vėl investuoja į gyvybės draudimą kaip papildomą investicinę įmoką, galinčią prisidėti prie didesnio kapitalo auginimo ateityje. Ne kiekvienas žmogus galėtų sau tai leisti, jeigu nebūtų GPM lengvatos.

Pagaliau, GPM lengvatos panaikinimas pažeistų teisėtus lūkesčius tų, kurie, pagrįstai tikėdami valstybės politika bei jos sukurtu paskatų mechanizmu, priėmė toli į ateitį orientuotus sprendimus. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 400 tūkstančių galiojančių kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių. Gyventojams, sudariusiems šias sutartis, konstitucinio teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas būtų paneigtas.

Projekto rengėjai kaip vieną iš pasyvaus investavimo į finansinius produktus priežasčių įvardija sudėtingą pajamų iš tokių produktų apmokestinimo režimą, todėl siūlo supaprasti jį įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.

Ši sąskaita iš esmės yra GPMĮ tikslais deklaruota nuolatinio Lietuvos gyventojo finansų įstaigoje turima sąskaita, skirta investavimui į finansų rinkų produktus. Tai paslauga, skirta finansiškai išprususiems žmonėms, išmanantiems kapitalo rinkas ir finansines priemones, suprantantiems ir priimantiems investavimo rizikas, aktyviai investuojantiems į skirtingus investavimo instrumentus.

Investicinė sąskaita vertintina kaip pažangi ir efektyvi iniciatyva, tačiau tai nėra papildomo ilgalaikio taupymo priemonė, o tik įrankis, palengvinantis mokesčių administravimą tiek asmenims, investuojantiems į įvairius finansinius produktus, tiek mokesčių administratoriui.

Be to, investicinė sąskaita nesprendžia ilgalaikio gyventojų taupymo ir kaupimo pensijai problemos, todėl jos įvedimas galėtų būti alternatyvi priemonė norintiems investuoti laisvas lėšas. Tuo pat metu būtina išsaugoti įmokų į investicinį gyvybės draudimą bei III pakopos pensijų fondus mokestinį režimą, skatinantį gyventojus taupyti ir kaupti ateičiai.