Gyventojų apsipirkimo įpročiai: pigiausias prekes medžioja per reklamas, o kainų skirtumus tikrina internete

Daugelis gyventojų Lietuvoje yra paveikūs reklamoms apie specialius pasiūlymus ir nuolaidas prekėms, rodo „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Jos duomenimis, 37 proc. vartotojų dažnai renkasi apsipirkti tose parduotuvėse, kuriose reklamuojamos pigiausios prekės, 42 proc. lankosi tik tose prekybos vietose, kuriose nuolaidos taikomos tuo metu jiems reikalingiems produktams, o ketvirtadalis lietuvių (26 proc.) nurodo, kad nuolaidų reklamos jų visai neveikia.

Reklama

Dešimtadalis (11 proc.) lietuvių nevengia apsipirkti per sezoninius išpardavimus, o 5 proc. dalyvauja didžiųjų prekybos centrų skelbiamose išpardavimų dienose. Kad nuolaidų reklamos visai neveikia, dažniau nei moterys (20 proc.) nurodė vyrai (34 proc.).

„Nuolaidos aktualios daugeliui pirkėjų, o ypač esant didelei infliacijai. Todėl nenuostabu, kad didžioji dalis lietuvių yra paveikūs specialių pasiūlymų ir nuolaidų reklamoms, o jos daro įtaką jų apsipirkimo įpročiams. Tačiau svarbu, kad pamatę šias reklamas gyventojai racionaliai įvertintų, ar jiems tikrai reikia tam tikros prekės – neretai manydami, kad sutaupys, žmonės tampa impulsyvesni ir per išpardavimus perka tai, ko jiems iš tiesų nereikia. Galima pasidžiaugti apklausos rezultatais – didžioji dalis apklaustųjų (42 proc.) teigia, kad reklamos apie specialius pasiūlymus juos veikia tik tada, kai nuolaida taikoma tuo metu reikiamai prekei“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad galimybė rasti reikiamą prekę už žemiausią kainą skatina gyventojus pirkti internetu – tokį e. parduotuvių pranašumą išskyrė 59 proc. apklausos dalyvių.  Visgi labiausiai pirkti internetu gyventojus skatina galimybė taupyti laiką – šią priežastį nurodė 66 proc. lietuvių. Dar 31 proc. tokį apsipirkimo būdą renkasi dėl platesnio prekių asortimento, o 23 proc. – dėl galimybės  išvengti spontaniškų pirkinių. Beveik dešimtadaliui (8 proc.) e. parduotuvių pirkėjų svarbi galimybė paprastai grąžinti netikusias prekes, o 3 proc. – e. prekybininkų siūloma galimybė už prekes atsiskaityti dalimis.

„Šiandien konkuruoti vien prekių kainomis elektroninės prekybos srityje yra sudėtinga, todėl verslai savo pirkėjams stengiasi pasiūlyti patrauklius atsiskaitymo būdus. Vienas jų – neseniai į Baltijos šalis atkeliavusi „Klix“ finansavimo paslauga „Buy now, Pay later“, suteikianti vartotojams galimybę už prekes atsiskaityti dalimis be jokio pabrangimo. Jau kurį laiką Vakarų rinkose populiarų mokėjimo būdą pirkėjai renkasi norėdami atsiskaityti už didesnės vertės daiktus, pavyzdžiui, elektronikos prekes ar buitinę techniką“, – teigia specialistas.

Kalbant apie apsipirkimą fizinėse parduotuvėse, 73 proc. apklausos dalyvių kaip didžiausią pranašumą išskyrė galimybę lengviau patikrinti prekių kokybę ir jas išbandyti vietoje, pavyzdžiui, pasimatuoti drabužius ar avalynę. Kita dalis – 16 proc. apklaustųjų – teigia apsiperkantys fizinėse parduotuvėse dėl galimybės gauti pardavėjo konsultaciją, o štai kas dešimtas gyventojas (13 proc. apklausos dalyvių) mano, kad fizinėse parduotuvėse pirkti yra saugiau nei internetu, nes taip sumažėja tikimybė pakliūti į sukčių pinkles.

R. Čereškos teigimu, vartotojų labiausiai vertinami fizinių parduotuvių pranašumai signalizuoja, kuriose srityse galėtų būti stiprinamas e. prekybos kanalas. Pavyzdžiui, pardavėjo konsultacijos svarba indikuoja poreikį e. parduotuvėse gerinti vartotojų aptarnavimo ir konsultavimo funkciją, o pirkėjų nerimas dėl apgavysčių ir sukčių turėtų paskatinti prekybininkus elektroninėje erdvėje užtikrinti maksimaliai saugią apsipirkimo aplinką ir edukuoti vartotojus apie saugų pirkimą internete.

Lietuvos gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva bendrovė „Norstat“ atliko šių metų birželio mėnesį. Iš viso buvo apklausta tūkstantis 18–74 metų Lietuvos gyventojų.