Įmonių kalėdiniai vakarėliai darosi vis labiau pritaikyti konkrečiam kolektyvui: vietoj įprastos teminės šventės darbuotojams siūlomos bendros veiklos, kūrybinės dirbtuvės ir ekskursijos. Renginių organizatoriai pastebi, kad net didesnis biudžetas savaime negarantuoja įsimintino renginio – svarbiau atsižvelgti į komandos pomėgius ir suteikti žmonėms galimybę kartu išbandyti ką nors naujo.
Vieno vakarėlio scenarijaus visiems nebepakanka
Renginių organizavimo agentūros „Purslai“ bendraįkūrėja Vytautė Rupeikaitė sako, kad įmonės vis dažniau ieško savitų sprendimų, atspindinčių jų darbuotojų interesus. Anksčiau populiarūs retro ar „Didžiojo Getsbio“ tematikos vakarėliai ir žaidimas „Mafija“, jos teigimu, daliai klientų jau praradę patrauklumą.
„Šiandien įmonėms labai svarbus autentiškumas ir personalizavimas. Jos nebenori tiesiog pasirinkti populiarios vakarėlio temos ir pagal ją sudėlioti programos – svarbu, kad šventė būtų apie pačius darbuotojus“, – teigia V. Rupeikaitė.
Pasak jos, šventės ypač svarbios komandoms, kurių nariai dirba nuotoliniu būdu: neformalus susitikimas suteikia progą pabendrauti ir stiprinti tarpusavio ryšius. Dideli renginiai, suburiantys kelis šimtus žmonių, išlieka, tačiau mažesni kolektyvai dažniau renkasi veiklas, kuriose patys gali dalyvauti.
Tarp tokių pasirinkimų – kūrybinės dirbtuvės, degustacijos ir teatralizuotos ekskursijos. Renginių organizatorė pasakoja apie keliones po Lietuvą, kuriose dalyvius lydi aktoriai, o visa patirtis susiejama į vieną istoriją nuo kvietimo iki renginio pabaigos.
Gamybos erdvės tampa komandos susitikimo vieta
Vienas iš netradicinių įmonių švenčių pasirinkimų – apsilankymas gamybos įmonėse. „Volfas Engelman“ aludarystės kompetencijų centro koordinatorė Audronė Saulėnienė teigia, kad šaltuoju sezonu ir prieš Kalėdas Kauno darykloje padaugėja įmonių grupių.
„Žmonės yra smalsūs – jiems įdomu pamatyti, kas vyksta už bravoro durų. Juk ne kiekviena gamykla įsileidžia lankytojus ir suteikia galimybę iš arti apžiūrėti įrangą, stebėti visą gamybos procesą“, – sako A. Saulėnienė.
Ekskursijas, anot jos, veda ir ilgametę patirtį turintys darbuotojai, kurie gali paaiškinti technologinius procesus bei atsakyti į lankytojų klausimus. Tarp pasitaikančių klausimų – ar gamybai naudojami milteliai ir ar pasitelkiamas Nemuno vanduo. Po pažinties su gamyba lankytojams pristatomi mažojoje darykloje kuriami eksperimentiniai gėrimai; jų asortimentas kinta.
A. Saulėnienė pažymi, kad degustacijų dalyvių reakcijos leidžia įmonei įvertinti, kurie nauji skoniai gali būti įdomūs platesnei rinkai. Taip įmonių renginiai tampa ne tik pramoga, bet ir galimybe pristatyti gamybą bei išgirsti lankytojų nuomonę.
Gastronominė patirtis – alternatyva įprastai vakarienei
Dar vienas siūlomas formatas – degustacinė vakarienė, kurioje patiekalai ir gėrimai sudaro nuosekliai apgalvotą derinį. „Volfas Engelman“ virtuvės šefas Nauris Laukaitis teigia, kad lankytojai drąsiau ragauja neįprastus produktus, domisi tekstūromis ir tikisi įdomesnių gastronominių sprendimų.
„Degustacinėje vakarienėje svarbus ne tik kiekvienas patiekalas atskirai, bet ir visa jų seka. Reikia apgalvoti, kaip vienas skonis pereis į kitą, ką prie jo derinsime, kaip patieksime“, – pasakoja N. Laukaitis.
Įmonės pateiktame šių metų pasiūlyme minimos keturių gėrimų ir užkandžių degustacijos bei keturių patiekalų gastronominės vakarienės grupėms nuo 20 žmonių. Kaip neįprastų skonių derinių pavyzdžiai įvardijami 16 valandų ruošiama antienos kulšelė su degintu kopūstu ir baltojo miso padažu bei tiramisu interpretacija, kuriai dalis kavos pakeičiama tamsiu apynių gėrimu.
Renginių organizatorių ir svetingumo sektoriaus atstovų pastebėjimai rodo, kad įmonių šventėse vis daugiau dėmesio skiriama dalyvių įtraukimui. Tačiau tai jų praktikos pavyzdžiai, o ne visos Lietuvos įmonių apklausos rezultatai – rinkos masto pokyčiams įvertinti reikėtų platesnių duomenų.
Šaltiniai: „Purslai“; „Volfas Engelman“.