Paskelbta
2 metai prieš-
Per 34–erius atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus, mūsų šalies ekonominė raida smarkiai keitėsi į gerąją pusę: kūrėsi ir stiprėjo verslai, didėjo bendrasis vidaus produktas, augo lietuvių perkamoji galia ir atlyginimai. Pavyzdžiui, 1991 m.-1993 m. Lietuvoje veikė talonai, laikinieji šalies pinigai, o 1992–aisiais vidutinis atlyginimas mūsų šalyje dabar būtų vertas maždaug 11 eurų. Dabar šis skaičius yra daugiau nei šimtą kartų didesnis – vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, siekia apie 1300 eurų. Įsivaizduokite žmogų, kuris visus šiuos pokyčius, sparčiai besikeičiančiais laikais, išgyveno dirbdamas toje pačioje įmonėje. Irmantas Kandratavičius Utenos darykloje dirba jau 32–ejus metus ir vis dar turi viziją, ką dar jis nori pasiekti savo karjeroje.
Neįsivaizduoja gyvenimo be aludarystės
Utenoje gimęs ir augęs Irmantas karjerą bendrovei „Švyturys-Utenos alus“ priklausančioje Utenos darykloje pradėjo 1992–aisiais ir užėmė šaltkalvio pareigas. Vėliau išbandė ir įvairias kitas pozicijas bei skyrius, o nuo 2011–ųjų vadovauja pakavimo skyriui. Jo atsakymas, kaip tiek metų išbūti vienoje įmonėje, dvelkia nuoširdumu.
„Kažkada manęs draugas paklausė, kaip aš taip ilgai dirbu viename darbe. Aš jo paklausiau į kelis dievus jis tiki ir jis atsakė, kad į vieną. Mano atsakymas – aš patikėjau į apynį. Aludarystė yra dalykas, be kurio neįsivaizduoju savo gyvenimo“, – pasakoja vyras.
Alaus darykla Utenoje veikia nuo 1977–ųjų, po nepriklausomybės atkūrimo ji virto valstybine akcine įmone, o 1997–aisiais atėjo rimti pokyčiai. Su Švedijos, Norvegijos ir Suomijos investuotojais buvo sukurta nauja įmonė, o 2001 m. Utenos ir Klaipėdos daryklos buvo sujungtos į bendrovę „Švyturys–Utenos alus“. I. Kandratavičius pasakoja, kad būtent tuo laiku jis pajuto ir didesnį norą siekti karjeros aukštumų.
„Tada viskas pradėjo keistis kardinaliai, atėjo pokyčiai, kurie, mačiau, kad turės gilų pėdsaką. Aš tuomet kaip tik baigiau mokslus ir tai mane paskatino – panorau ir pats palikti pėdsaką“, – sako I. Kandratavičius.
Žavisi darbo kultūra
Jis juokauja, kad į darbą nesinori eiti tik pirmą dieną po atostogų ir pabrėžia, kad šalia pamiltos aludarystės, jį ypatingai žavi darbas su žmonėmis bei tai, kad tokiame darbe nėra rutinos.
Nuolat keičiasi įvairūs reikalavimai, žmonės, ateina inovacijos, o tai reiškia, kad nė viena diena nebūna tokia pati. Pasak vyro, jau tris dešimtmečius toje pačioje įmonėje jį laiko ir kultūra, kurią surado čia įsidarbinęs.
„Darbo kultūra čia – labai specifiška, ji tokia meniška. Nėra jokių perdėtų dalykų. Bendravimas tarp vadovų ir darbuotojų yra viename lygyje, o tai yra džiaugsmas“, – atskleidžia I. Kandratavičius.
Šalia darbo kultūros, pakavimo skyriaus vadovas išskiria ir papildomas įmonės suteikiamas naudas darbuotojams. Jų yra įvairių – nuo apdovanojimų už darbą, kvietimų į renginius, iki sveikatos draudimo ar papildomų atostogų, skiriamų per vestuves, gimus kūdikiui ar studijuojant. Visgi pats I. Kandratavičius išskiria dar vieną naudą, kuri jam – pati svarbiausia.
„Man labai patinka, kad čia galiu gauti įvairius mokymus, dalyvauti kursuose ir seminaruose. Iš tikrųjų, tai yra dalykai, kurie veža, nes kiekvieną kartą sužinai kažką naujo ir tobulėji. Pasaulyje niekas nestovi vietoje, tik varžtas užsisuka ir atsisuka į tas pačias puses, o visa kita keičiasi, dėl to tobulėti yra būtina“, – pabrėžia Utenos daryklos pakavimo skyriaus vadovas.
Vizija – išlaikyti sielą ir širdį
Įvairūs tyrimai rodo, kad šiais laikais žmonės vienoje darbovietėje užsibūna apie 4–erius metus. I. Kandratavičius šį rodiklį viršijo jau 8 kartus. Ar Utenoje veikiančioje darykloje ir baigs savo karjerą, sako spėlioti nenorintis, bet net ir po tiek metų jis vis dar turi ateities viziją.
„Darykla labai keičiasi – tiek įranga, tiek žmonėmis. Bet pagrindinis dalykas yra aludarių širdis ir siela, ji niekada nesikeičia. Su aludaryste dirbantys žmonės įdeda labai daug savęs, o vartotojas tai jaučia nejausdamas. Mano vizija yra ir toliau išlaikyti širdį ir sielą, kad būtų kuo daugiau šio ryšio“, – atskleidžia jau 32–ejus metus vienoje darbovietėje dirbantis I. Kandratavičius.
Didžiausia privati elektros energijos kaupiklių sistema Lietuvoje pirmą kartą perdavė balansavimo energiją į Lietuvos tinklą
Apklausa: dauguma lietuvių keliuose susiduria su pavojingais vairuotojais, bet kodėl vis dar juos ignoruoja?
Triguba naujovė už 7,5 mln. eurų: „Green Genius“ pradeda tiekti saulės energiją „Švyturio-Utenos alaus“ daryklai
Sėkmingą karjerą padariusios moters palinkėjimas kitoms: būkite drąsios
„Švyturys–Utenos alus” daryklos elektros tinkle integruotas didžiausias komercinis baterijų energijos kaupiklis Lietuvoje
Ilgametė tradicija tęsiasi: vienuoliktą kartą kviečiama registruotis „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkursui
Ant „Švyturys-Utenos alus“ daryklos stogo – 2,5 MW saulės elektrinė su didžiausiais energijos kaupikliais šalies pramonės įmonėje
Laikas rinktis aukštąsias mokyklas: kurių studentų jau laukia darbdaviai?
„Švyturys-Utenos alus“ skelbia 2023 m. finansinius rezultatus: augo pajamos bei ne alaus kategorijų pardavimai



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Klausimas, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, Lietuvoje kartojasi jau keliolika metų iš eilės – ir beveik visada tuo pačiu...
„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
„iParduotuves.lt pataria“: tinkamai pasirinktas tiekėjas gali lemti ne tik prekių savikainą, bet ir viso prekybos verslo pelningumą. Pradėti elektroninę prekybą...
„Summus Capital“ skelbia, kad energijos efektyvumo sprendimai padėjo sutaupyti apie 2,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat pagerino tarptautinį GRESB tvarumo...
Vilniaus rajonuose naujo būsto kainos nuo 2023 m. keitėsi nevienodai: Naujamiestyje kilo apie 9 proc., o Lazdynuose – beveik 50...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...