Klastotes sąmoningai perka kas dešimtas Lietuvos gyventojas: požiūrį pakeisti skatino kampanija #RinkisKasTikra

81 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad žino, kas yra intelektinė nuosavybė ir jos apsauga, ir vos 1 iš 10-ties (10 proc.) yra pirkę prekių, žinodami, jog tai klastotės. Panaši situacija yra ir Europos Sąjungoje (ES), rodo šiemet ES intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) atliktas tyrimas apie Europos piliečių požiūrį į intelektinę nuosavybę. Nors duomenys leidžia daryti išvadą apie teigiamą visuomenės požiūrį į intelektinę nuosavybę, ekspertai pastebi, kad informacija apie tai pasiekia ne visus gyventojus, ypač jaunesnio amžiaus.

Reklama

Iš viso 83 proc. Europos Sąjungos valstybių gyventojų žino apie intelektinę nuosavybę ir jos apsaugą, o 13 proc. yra sąmoningai įsigiję klastočių. Dar 15 proc. respondentų teigė, kad jie yra netyčia nusipirkę klastočių, nes buvo suklaidinti. Daug dažniau padirbtas prekes perka jaunesni gyventojai – 26 proc. 15-24 metų amžiaus tyrime dalyvavusių europiečių teigė, kad taip elgiasi.

Pasak Valstybinio patentų biuro (VPB) direktorės Irinos Urbonės, Lietuva neišsiskiria iš kitų ES šalių: žmonės perka klastotes, naudoja piratinį turinį, ir šią situaciją reikia keisti, nuolat kalbant apie intelektinę nuosavybė ir jos apsaugą, kad visuomenėje atsirastų dar daugiau pagarbos intelektinės nuosavybės kūrėjams, o tarp pačių kūrėjų – didesnis noras ją saugoti. Į tai buvo orientuota ir neseniai pasibaigusi VPB kampanija „#RinkisKasTikra“ „Nebūk musė barščiuose. Neįklimpk“, skirta visuomenei ir verslui.

Jos metu buvo siekiama didinti intelektinę nuosavybę kuriančių asmenų, įmonių bei organizacijų suvokimą apie intelektinės nuosavybės apsaugos poreikį ir skatinti teikti paraiškas dėl dizaino, prekių ženklų registravimo, išradimų patentavimo

Taip pat šia kampanija norėta informuoti visuomenę apie intelektinę nuosavybę plačiąja prasme. Į kampaniją įsitraukė žinomi visuomenės veikėjai: dainininkas, asociacijos LATGA narys Stano. 2023 metų lapkritį ir gruodį sostinės Vilniaus gatvėje specialiai įrengtame stende bendradarbiaujant su muitine buvo eksponuojama prekių ženklo „Burberry“ palto klastotė, dviejuose sostinės prekybos centruose buvo įrengti stendai, kaip kvietimas išreikšti nuomonę, atsakant į klausimą „Ar pirktum prekę, jeigu žinotum, kad tai klastotė?“ ir padedant žymeklį TAIP arba NE, t. y., ar pirktų prekę, žinodami, kad tai klastotė, ar jos nepirktų.

„Šios akcijos duomenys, nors ir nėra reprezentatyvūs, vis tik parodė vis dar pernelyg atsainų visuomenės požiūrį į intelektinę nuosavybę – labai panašus lipdukų kiekis buvo priklijuotas ir už klastočių pirkimą, ir prieš. Labai svarbu, kad ir visuomenė suprastų, jog pažeidžiant intelektinę nuosavybę pagamintų prekių nevalia pirkti, o intelektinės nuosavybės kūrėjai – kad ją reikia saugoti, nes niekas kitas to už juos nepadarys. Idėjas ir iš jų gimstančius kūrinius reikia įprasti saugoti taip pat, kaip rakinti namus kažkur išvykstant ar ant banko kortelės nerašyti jos PIN kodo“, – komentuoja VPB direktorė I. Urbonė.

Teisininkės Gretos Užkuraitės teigimu, tik tinkamai užregistruota intelektinė nuosavybė tampa apsaugota nuo galimų vagysčių.

„Dažnai intelektinės nuosavybės kūrėjai nepasidomi savo kūrinių apsauga ir galvoja, kad jei jie produktą ar dizainą sukūrė, jis automatiškai jiems priklauso ir yra saugomas. Taip pat neretai prekių ženklo, dizaino registravimas ar išradimo patentavimas atidedamas vėlesniam laikui. Intelektinę nuosavybę apsaugoti rekomenduojama nedelsiant, vos ją sukūrus, nes tai ne tik suteikia daugiau atpažįstamumo, žinomumo ir kreditingumo, bet ir suteikia teisines priemones ginti jos savininko teises ginčų ar vagysčių atveju“, – aiškina G. Užkuraitė.

VPB duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje pateikiama apie 2 tūkst. paraiškų dėl prekių ženklų registravimo, iki 100 – dėl išradimų patentavimo, apie 40 paraiškų – dėl dizainų registravimo.

VPB ir ateityje tęs švietėjišką kryptį apie intelektinės nuosavybės apsaugos būtinybę, ragins visuomenę nepirkti padirbinių, dalinsis žiniomis, kaip juos galima atpažinti. Taip norima prisidėti prie suvokimo, kad klastotės daro žalą ne tik intelektinės nuosavybės kūrėjams, bet ir ekonomikai, o tuo pačiu – visuomenei bei kiekvienam gyventojui.