Marvelės krovininio uosto plėtra: pradėti infrastruktūros darbai Kaune

2024 m. spalio 15 d. AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pradėjo svarbų Marvelės krovininio uosto plėtros etapą – naujos aikštelės statybos darbus. Šis projektas ne tik pagerins regiono logistikos ir krovinių pervežimo pajėgumus, modernizuos infrastruktūrą, bet ir prisidės prie aplinkai draugiško transporto sistemos stiprinimo Lietuvoje.

Reklama

Nauja aikštelė – šuolis į priekį

Prie plėtros prisidedantys statybos darbai apima 10 000 m² naujos trinkelių dangos įrengimą, efektyvių lietaus vandens surinkimo sistemų ir betoninės atraminės sienelės statybą. Rengiamos papildomos vietos krovinių sandėliavimui. Vykdomi darbai ne tik pagerins krovinių pervežimo efektyvumą, bet ir prisidės prie uosto operacijų modernizavimo. Darbus atlieka UAB „Sūduvos statyba“, o projekto vertė – 1,317 mln. eurų (su PVM). Visa infrastruktūra kuriama pagal „žaliojo pirkimo“ principus, užtikrinant aukščiausius aplinkosaugos standartus. Numatoma darbų trukmė – 3 mėnesiai.

„Šio projekto įgyvendinimas yra būtinas žingsnis krovininio uosto plėtrai. Šiuo metu verslo poreikis viršija mūsų pajėgumus, todėl plėtra yra būtina. Vidaus vandens kelių infrastruktūra turi būti stipri ir moderni, kad galėtume visapusiškai pasinaudoti upinės laivybos privalumais. Modernizuota infrastruktūra ne tik padidins krovinių pervežimo pajėgumus, bet ir suteiks naujų galimybių Kauno regiono verslui: efektyviau krauti ir transportuoti prekes, geriau išnaudoti strateginę Kauno padėtį. Kartu šis projektas prisideda prie bendros šalies tvarios infrastruktūros plėtros“, – pažymi VVKD generalinis direktorius V. Vinokurovas.

Strateginis projektas Kauno regiono ekonomikai ir aplinkai

Marvelės krovininio uosto plėtra – tai ilgalaikės VVKD strategijos dalis, siekiant sukurti modernią ir aplinkai draugišką infrastruktūrą. Praėjusių metų rugsėjį paskelbus krovininės laivybos pradžią, Nemunu reguliariai gabenami kroviniai. Atliekami ir įspūdingi krovos darbai. Krovininio uosto plėtra yra vienas iš strateginių tikslų Lietuvos Respublikos bendrajame plane. Detalusis planas buvo patvirtintas dar 2011 m., o šiemet vyksta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros visam 15 ha plotui.

Marvelėje kraunami įvairūs kroviniai: konteineriai, mediena, birios mineralinės, statybinės medžiagos, metalo gaminiai ir kita. Numatytos ir krovos bei laivų stovėjimo krantinės.

2023 m. vasarą sėkmingai užbaigtas vienas iš svarbiausių strateginių projektų – užtikrintas reikalingas Nemuno žemupio vandens kelio gylis ir pilnai atvertas krovininei laivybai. Sudarytos galimybės nemažą dalį keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas bei sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose. Europoje upių laivyba yra itin populiari – taip mažėja sunkiojo krovininio transporto judėjimas, lėtėja kelių nusidėvėjimas, patiriama mažesnė aplinkos tarša ir didėja saugumas keliuose.

Pagrindinis Lietuvos vandens kelias (E41) driekiasi Nemuno upe ir Kuršių mariomis, jis jungia Kauną ir Klaipėdą, o taip pat yra transeuropinio vidaus vandenų transporto tinklo TEN-T dalis. Šis kelias Kauną tiesiogiai sujungia su Jurbarku, Klaipėdos uostu ir tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje. Krovininio uosto infrastruktūros plėtra Kaune ne tik kuria pridėtinę vertę verslui, bet ir gerina bendrą susisiekimo infrastruktūrą šalyje.