Lietuvos mažmeninėje prekyboje atsirado naujas tinklas: „Merytė retail“ lapkričio 3 dieną atidarė parduotuves Kaune ir Utenoje. Jos įsikūrė buvusiose „Mere“ patalpose. Pirmoji naujo tinklo parduotuvė pirkėjus priėmė spalio 31 dieną Šilutėje. Bendrovės plėtra rodo, kaip verslas mėgina pasinaudoti rinkoje atsiradusiais laisvais prekybos plotais.
Kur atidarytos naujos parduotuvės?
Kauno parduotuvė atidaryta prekybos miestelyje „Urmas“, Pramonės gatvėje 14, Žaliojoje galerijoje. Jos plotas, bendrovės paskelbtais duomenimis, siekia apie 906 kvadratinius metrus. Utenoje prekybos vieta veikia Stoties gatvėje 30A, maždaug 1 000 kvadratinių metrų patalpose. Šilutėje tinklas pradėjo veiklą Pramonės gatvėje 3A.
Visos trys lokacijos turi bendrą bruožą: jose anksčiau veikė „Mere“ tinklas. Daugiau kaip 20 šio tinklo parduotuvių Lietuvoje buvo uždarytos 2026 metų liepą po Europos Sąjungos sankcijų, pritaikytų su tinklu siejamam Rusijos verslininkui Sergejui Šnaideriui. Naujo verslo atsiradimas nereiškia, kad anksčiau veikusi bendrovė tęsia savo veiklą – tai atskiras prekybinis projektas.
Koks naujojo tinklo verslo modelis?
„Merytė retail“ save pristato kaip žemų kainų prekybos tinklą, orientuotą į kasdienius pirkinius. Tinklo vadovas ir savininkas Povilas Ugianskis pabrėžia norą pasiūlyti pirkėjams mažesnes kainas ir prie vietos poreikių pritaikytą asortimentą. Vis dėlto parduotuvės kainų konkurencingumą ilgainiui turės patvirtinti realūs pirkėjų krepšelio palyginimai, o ne vien atidarymo metu išsakyti pažadai.
Žemų kainų prekyboje didelę reikšmę turi nuomos sąnaudos, prekių apyvartumas, tiekimo sąlygos ir efektyvi logistika. Dėl to veikiančiai parduotuvei pritaikytų patalpų perėmimas gali sutrumpinti pasiruošimą, nors ne visada pašalina remonto ar dokumentų tvarkymo poreikį. Bendrovė nurodo, kad plėtrą koregavo patalpų perdavimo ir statybos reglamentavimo klausimai.
Kokio masto plėtra planuojama?
Paskelbtame plėtros plane numatyta iki 2026 metų pabaigos Lietuvoje turėti apie 20 parduotuvių, o 2027 metais tinklą išplėsti iki maždaug 40 prekybos vietų. Bendrovė taip pat kalba apie iki 5 mln. eurų investicijų per trejus metus ir daugiau kaip 200 naujų darbo vietų. Šie skaičiai yra įmonės tikslai, o ne jau įvykdytų investicijų rezultatai.
Investuotojai ir tiekėjai turėtų stebėti, ar bendrovei pavyksta išlaikyti atidarymo tempą ir sukurti nuoseklų prekių tiekimą. Greita tinklo plėtra gali didinti prekių pirkimo mastą ir matomumą rinkoje, bet kartu reikalauja apyvartinių lėšų, darbuotojų ir veikiančios logistikos sistemos.
Ką ši istorija rodo kitiems verslams?
Naujasis tinklas yra pavyzdys, kaip po konkurento pasitraukimo atsiradę ištekliai gali tapti starto pagrindu. Prekybos patalpos, žinomos lokacijos ir dalis rinkos įpročių jau egzistuoja, todėl naujam operatoriui nereikia visko kurti nuo nulio. Kita vertus, pirkėjų pasitikėjimą, asortimentą ir prekės ženklo reputaciją vis tiek tenka kurti savarankiškai.
Šis principas gali būti aktualus ir ne prekybos sektoriui: užsidarius konkurentui, rinkoje gali atsirasti tinkamų patalpų, įrangos ar atsilaisvinusi paklausa. Tačiau prieš perimant tokį turtą būtina įvertinti, kodėl ankstesnis operatorius pasitraukė, kokios liko sutartinės prievolės ir kiek iš tiesų kainuoja naujos veiklos pradžia.
„Merytė retail“ atvejis dar ankstyvas. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, kiek paskelbtų plėtros planų virs veikiančiomis parduotuvėmis ir ar žemų kainų strategija leis įsitvirtinti konkurencingoje Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje.
Ką dar parodys pirmųjų parduotuvių veikla?
Atidarymas savaime neatskleidžia, ar prekybos vieta dirba pelningai. Tam svarbūs pirkėjų srautai, vidutinis krepšelis, nuostoliai dėl prekių nurašymo, darbuotojų išlaidos ir prekių tiekimo ritmas. Žemų kainų segmente net nedideli sąnaudų pokyčiai gali smarkiai pakeisti veiklos rezultatą, nes mažesnis prekių antkainis turi būti kompensuojamas pakankama apyvarta.
Tiekėjams naujasis tinklas gali būti papildomas pardavimo kanalas, tačiau kiekviena nauja sutartis reikalauja patikrinti atsiskaitymo terminus, grąžinamų prekių sąlygas ir pristatymo geografiją. Mažesniems gamintojams svarbu įsivertinti, ar pajėgs nuolat tiekti prekes augančiam parduotuvių skaičiui, neaukojant kitų klientų aptarnavimo.
Pirkėjams naujas žemų kainų operatorius gali padidinti pasirinkimą konkrečiuose miestuose. Tačiau konkurenciją geriausiai parodo faktinės vienodų prekių kainos ir pasirinkimas, o ne vien skelbiamas kainų pozicionavimas. Kol tinklas tik pradeda veiklą, dar per anksti patikimai vertinti ilgalaikę įtaką visai Lietuvos maisto ir kasdienių prekių rinkai.
Ilgalaikę perspektyvą lems ir tiekimo sutarčių stabilumas bei pirkėjų lojalumas.
Šaltiniai: Lrytas.lt – bendrovės pranešimas žiniasklaidai; LRT.