Monotoniškas darbas: kas slepiasi už darbodulio ir kodėl jo reikėtų vengti?

Neigiamą įtaką darbo kokybei ir rezultatams daro ne tik vadovų profesionalumo stygius, blogi santykiai su kolegomis ar didelis darbo krūvis, ekspertų nuomone, labai svarbu išvengti ir nuobodžiavimo darbe, dar kitaip vadinamu – darboduliu. Nuobodulys ir dinamikos trūkumas gali lemti motyvacijos stoką, apatiją ar stresą. Patarimais, kaip atpažinti ir išvengti nuobodulio darbe, dalijasi ekspertai.

Reklama

Tiek darbdaviai, tiek darbuotojai atkreipia dėmesį, kad nuolatinis skubėjimas, itin didelis darbų kiekis gali didinti perdegimo riziką, tačiau pamirštama ir kita problema – nuobodulys darbe (angl. boreout). Siekiant atkreipti dėmesį į šį svarbų klausimą, „Lidl Lietuva“ siūlo nuoboduliui darbe priskirti terminą – darbodulys.

„Nors apklausa parodė, kad darbodulį kaip problemą darbe mato maža dalis gyventojų, tačiau tokios būsenos nereikėtų nuvertinti. Darbodulį sukelia per daug rutiniškas ir monotoniškas darbas, o visa tai lemia beviltiškumo ir beprasmybės jausmą. Tai patiriantiems darbuotojams gali atrodyti, kad jų atliekamos užduotys neturi prasmės, pradeda trūkti motyvacijos ir savirealizacijos“, – sako „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė.

Jai pritaria ir „Triple O Consulting“ konsultantė, vadovavimo ir lyderystės ekspertė Airida Ruibytė-Butkuvienė pabrėždama, kad darbuotojai apie patiriamą darbodulį nėra linkę kalbėti dėl kelių priežasčių.

„Net jausdami darbodulį, darbuotojai apie tai garsiai nekalba, nes vyrauja tarsi socialinė norma, kad užimtumas ar jo neturėjimas yra darbuotojo asmeninė problema ir su ja tvarkytis turi kiekvienas asmeniškai. Be to, komandos nariams nėra drąsu apie tai kalbėti, kadangi juos gali imti laikyti tingiais“, – tvirtina A. Ruibytė-Butkuvienė.

Gali lemti emocinę būseną

Nors apie darbodulį vis dar kalbama nedrąsiai, svarbu atkreipti dėmesį, kad jis gali lemti ne tik darbuotojo motyvacijos trūkumą, bet ir emocinę būseną. Anot S. Savickienės, darbodulį patiriantys žmonės dažnai renkasi pakeisti darbo vietą dėl veiklos ir iššūkių trūkumo. Tarptautinės įmonės „Korn Ferry“ atliktos darbuotojų apklausos rezultatai atskleidė, kad net trečdalis apklaustųjų nusprendė pakeisti darbą dėl patiriamo nuobodulio ir iššūkių trūkumo.

„Nuolat besikartojantis ir monotoniškas veikla darbuotojui gali sukelti apatiją. Susidomėjimą darbu praradęs kolektyvo narys dažniau jaučia stresą, susidaro įspūdis, kad jo pareigos nevertos laiko ir pastangų, todėl suprastėja rezultatai“, – sako S. Savickienė.

A. Ruibytės-Butkuvienės teigimu, jausmų spektras, patiriant darbodulį, gali būti labai platus ir dažnai kintantis.

„Visai netikėtai gali atsirasti įkvėpimas, bet lygiai taip pat darbodulio paveiktas darbuotojas gali jausti nepasitenkinimo savimi ar aplinka jausmą, stresą ar nerimą, kurie lemia visišką motyvacijos stoką ir nusivylimą. Jei darbodulys tampa kasdieniu palydovu, darbuotojai gali pradėti jausti pirmuosius depresijos simptomus, kai viskas aplink pasidaro tamsu ir niūru“, – pažymi A. Ruibytė-Butkuvienė.

Kaip atpažinti darbodulį?

Siekiant išlikti energingiems ir motyvuotiems, svarbu žinoti, kaip atpažinti darbodulį.

„Žinoma, turėti laiko minutėms, kai niekuo nesame užimti, darbe yra būtina, kadangi tuo metu gali gimti geriausios mintys ar sprendimai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į nuobodulį. Pavyzdžiui, jei sumažėjo susidomėjimas tuo, kuo kasdien užsiimate, nuolat žvilgčiojame į laikrodį, atidėliojate kasdienes užduotis bei jaučiate beviltiškumo jausmą, gali būti, kad patiriate darbodulį“, – sako A. Ruibytė-Butkuvienė.

S. Savickienė priduria, kad nuolat besikartojanti džiaugsmo nekelianti rutina, veiklos trūkumas ir motyvacijos stygius yra pirmieji signalai, kurie perspėja apie patiriamą darbodulį.

Svarbu atlikti įvairias užduotis

Kad netektų patirti visų darbodulio pasekmių, A. Ruibytė-Butkuvienė pataria ieškoti būdų, kurie padėtų į darbo dieną pažvelgti naujai ir atrasti motyvaciją bei susidomėjimu darbu.

„Labai svarbu darbo metu atlikti dinamiškas užduotis – dienos planą dėlioti ne monotoniškai, o po užduočių, kurioms reikės didesnio susikaupimo, galvojimo ar sėdėjimo, atlikti užduotis, reikalaujančias daugiau judėjimo. Taip pat puikus būdas kovoti su darboduliu yra mokymasis ir nuolatinis augimas. Tai leidžia ne tik kokybiškiau atlikti užduotis, bet ir aktyviau į jas įsitraukti“, – teigia A. Ruibytė-Butkuvienė.

Anot S. Savickienės, „Lidl Lietuva“ parduotuvėse siekiama užtikrinti dinamišką darbą ir užduočių įvairovę, taip neleidžiant įsivyrauti monotonijai ir darboduliui.

„Mūsų parduotuvių darbuotojai per dieną atlieka įvairias užduotis – kelias valandas darbuojasi kasoje ar salėje, vėliau ruošia kepinius kepykloje, rūpinasi prekių šviežumu, asortimentu lentynose. Matome, kad dinamišką darbą mūsų komandos nariai įvertina kaip privalumą“, – sako „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė.

S. Savickienė pabrėžia, kad užtikrinant dinamišką darbą, labai svarbu nepamiršti ir suteikti visą reikiamą pagalbą darbuotojams. „Lidl Lietuva“ puoselėja komandiškumo jausmą, todėl visi darbuotojai bendrauja kaip lygūs su lygiais, prireikus gali drąsiai kreiptis pagalbos ar patarimo, kurį galima gauti iš kolegų nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų.

Be to, už dinamišką darbą „Lidl Lietuva“ siūlo ir didžiausią vidutinį atlyginimą sektoriuje. Remiantis naujausiais portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis, šių metų liepos mėnesio užmokesčio vidurkis prieš mokesčius įmonėje siekė 1898,29 eurus.