Nelaimingų atsitikimų darbo vietose statistikoje išsiskiria viena sritis: kaip sumažinti riziką?

Sunkūs kroviniai, šaltis, drėgmė ir didelė traumų rizika – šalies statistika atskleidžia, kad tam tikrų sektorių darbuotojai dirba itin pavojingomis sąlygomis. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša, kad 2024-ais metais daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyko vykdant sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo bei iškrovimo darbus. Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims, sako, kad sudėtingiausius ir sveikatai žalingus darbus jau galima perleisti robotams.

Reklama

Aukštos rizikos darbai

VDI duomenimis, per praėjusius metus sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo bei iškrovimo darbų metu žuvo 4 žmonės. Statistika rodo, kad net 28 darbuotojai patyrė sunkius sužalojimus. Dažniausiai nelaimės įvyksta, kai žmonės paslysta ant šlapių ar netvarkingų grindų, nukrenta iš aukštai arba būna prispausti netinkamai sukrautų prekių. Taip pat nereikėtų pamiršti poveikio sveikatai, kuris atsiranda ilgainiui. Pavyzdžiui, nuolat kvėpuojant dulkėmis, gali išsivystyti plaučių ligos, o kilnojant sunkius krovinius – padidėja išvaržų rizika.

„Nelaimės sandėliuose dažnai kyla dėl prasto darbo organizavimo, perpildytų patalpų ar pakankamai neapmokant darbuotojų. Dalis įmonių neskiria užtektinai lėšų patogiai ir saugiai sandėlių įrangai, todėl prastas apšvietimas ar triukšmas dar labiau padidina klaidų ir nelaimių tikimybę. Darbas sandėliuose ir transportavimo srityje yra pavojingas, o ilgainiui rizika patirti sužalojimus tik didėja“, – teigia R. Mažulis.

Anot jo, robotai visame pasaulyje jau atlieka daug užduočių, siekiant pagerinti žmonėms darbo sąlygas. Tarp jų – gaisrų gesinimas, robotai naudojami atliekų tvarkyme, padeda pašalinti kenksmingas medžiagas, dalyvauja ekstremaliose gelbėjimo operacijose. Be to, vis daugiau įmonių pradeda diegti sandėlių automatizavimo įrankius, kurie padidina darbo saugumą.

Skinasi kelią Baltijos šalyse

Sandėlių automatizavimas tampa vis labiau paplitusiu sprendimu šiuolaikinėse elektroninės komercijos įmonėse, kurios nori ne tik padidinti našumą, tačiau ir pasirūpinti savo darbuotojais. Tokių bendrovių sandėliuose reikiami produktai laikomi dėžėse uždaroje daugiaaukštėje patalpoje.

„Robotai darbą atlieka sparčiau, todėl ypač sutrumpėja darbų grandinė – sandėlis virsta uždara daugiapakope sistema, kur žmogui fiziškai nebereikia paimti ir nunešti prekių, lieka tik jas supakuoti. Virš daugiaaukštės patalpos važinėja robotai, kurie, naudodami išmanius algoritmus, iškelia talpą, kurioje saugomos reikiamos prekės ir pristato ją į darbuotojo darbo vietą. Tai leidžia optimizuoti darbą, taupyti laiką bei mažinti žmogiškųjų klaidų riziką. Tokie sandėliai plačiai paplitę Europoje – keli jų veikia jau ir Estijoje bei Lietuvoje“, – paaiškina R. Mažulis.

Jo teigimu, įsidiegę automatizuotų sandėlių sprendimą, verslai gali atlikti daugiau užsakymų per trumpesnį laiką. Robotizuotas sandėlis leidžia padidinti įmonės efektyvumą, taip pat darbuotojas yra apsaugomas nuo pavojingų sąlygų darbe.

Inovacija maisto prekių pramonėje

„StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims sako, kad automatizuota sandėliavimo sistema šiuo metu jau pritaikyta ir darbui šaldomose patalpose. Įdiegus automatizuotą sistemą, šaldiklio ar šaldytuvo temperatūroje laikomus produktus fiziškai surenka ir perneša robotai. Iš labai šaltos aplinkos jie surenka maisto produktus ir juos pristato darbuotojams į šiltesnėje aplinkoje įrengtą specialią darbo vietą.

„Kiekvienas žino, ką reiškia iš šilto oro pereiti į šaltą kartą per dieną, kai žiemą lauke blogas oras. O dabar įsivaizduokite, kad tai reikia per dieną padaryti keliasdešimt kartų. Sandėlio darbuotojo sveikatai tai kelia didžiulę riziką, o automatizuotame sandėlyje darbuotojams tokių prastų sąlygų patirti nereikia. Automatizuoti sandėliai užtikrina našų veikimą per atstumą. Žmogaus gyvybė – svarbiausia, todėl klaidinga teigti, kad robotai atima darbus. Mašinos perima tik pavienes užduotis. Ateityje atsisakyti robotų pavojinguose darbuose būtų tas pats, kas atsisakyti vaistų gydant ligą“, – sako R. Mažulis.