Nuo lapkričio 1 dienos nebelieka galimybės per išorės paslaugų teikėjo padalinius Kazachstane, Kirgizijoje, Uzbekistane ir Bosnijoje ir Hercegovinoje pateikti dalies prašymų dėl Lietuvos leidimų laikinai gyventi. Tai oficialus Vidaus reikalų ministerijos sprendimas, priimtas vertinant valstybės saugumo interesus. Lietuvoje darbuotojus iš užsienio įdarbinančioms bendrovėms pokytis pirmiausia reiškia būtinybę tikslinti dokumentų pateikimo maršrutą ir įdarbinimo grafikus.
Kokie centrai uždaromi ir kas išlieka?
Sprendimas apima keturis minėtus išorės paslaugų padalinius. Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad po pakeitimų atitinkamų paslaugų teikimo geografija susiaurėja. Užsienio reikalų ministerija taip pat pažymi, kad Šengeno vizų prašymų priėmimo tvarka dėl šio konkretaus sprendimo nesikeičia. Todėl neteisinga būtų sakyti, kad visiems šių šalių gyventojams uždrausta atvykti į Lietuvą arba kad visos vizų paslaugos nutrauktos.
Konkrečiam asmeniui reikšminga pilietybė, gyvenamoji vieta, prašymo pobūdis ir galimybė teikti dokumentus kitame leidžiamame centre. Darbdaviai turėtų remtis naujausiu Migracijos departamento sąrašu, o ne senais tarpininkų pateiktais adresais.
Koks poveikis galimas transporto ir paslaugų įmonėms?
Darbdaviams, kurie reguliariai samdo vairuotojus, techninius darbuotojus ar kitus specialistus iš trečiųjų šalių, procesų perkėlimas gali pailginti pasirengimą naujam įdarbinimui. Svarbu, kad tai tik galimas poveikis: konkrečių vėlavimų skaičius priklausys nuo darbuotojo individualaus maršruto ir administracinių galimybių.
Verslai, kurie planavo įdarbinimą labai tiksliai pagal projekto pradžios datą, turėtų papildomai apsvarstyti atsarginį personalo planą. Ypač jautrios sritys, kuriose darbuotojo nebuvimas vieną savaitę iš karto veikia transporto grafiką, užsakymo vykdymą ar paslaugų teikimo pajėgumą.
Kur baigiasi administracinis pokytis ir prasideda rizika?
Šio sprendimo negalima paversti vien ekonomine prognoze. Ministerija aiškiai įvardijo valstybės saugumo argumentus, o tai yra atskiras viešasis interesas. Kita vertus, įdarbinimo planavimo kaštai ir darbo rinkos poreikiai taip pat egzistuoja. Žurnalistiniame vertinime būtina parodyti abi aplinkybes ir nepateikti nepagrįstų teiginių apie konkrečių tautybių darbuotojų elgesį.
Įmonėms vertėtų atsargiai vertinti tarpininkų pasiūlymus „apeiti“ pasikeitusią procedūrą. Netinkama dokumentų pateikimo vieta ar klaidingas pagrindas gali lemti bereikalingas išlaidas bei teisinius sunkumus.
Ką turėtų daryti personalo vadovas?
Pirmiausia peržiūrėti visus dar nebaigtus kandidato atvykimo procesus ir pažymėti, kurio centro paslaugomis planuota pasinaudoti. Tada pasitikrinti oficialiai prieinamas pateikimo galimybes ir atnaujinti preliminarią įdarbinimo datą. Sutartyse su personalo atrankos partneriais verta aiškiai paskirstyti atsakomybę už dokumentų tikrinimą.
Taip pat naudinga palyginti alternatyvias darbuotojų paieškos priemones: mokymus Lietuvoje, darbo našumo didinimą, automatizavimą ir kitų teisėtai prieinamų rinkų kandidatų atranką.
Kaip gali atrodyti įmonės pasirengimo planas?
Praktikoje vienu metu gali būti keli įdarbinimo etapai: kandidato atranka, darbo pasiūlymas, dokumentų surinkimas, prašymo pateikimas, sprendimo laukimas ir atvykimas. Pasikeitus vienai procedūros vietai, verta patikrinti visą grandinę, o ne tik pakeisti dokumentų priėmimo adresą. Darbuotojas galbūt turės keliauti į kitą valstybę, pateikti dokumentus pagal naują laiką arba kitaip planuoti finansines išlaidas. Ne kiekvienam kandidatui galios vienodos alternatyvos.
Atsarginiame personalo plane gali būti numatytos papildomos atrankos savaitės, laikinas darbo grafikų perskirstymas ir esamų darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Toks planas naudingas ir nepriklausomai nuo migracijos pokyčių, nes darbo rinką gali veikti ligos, sezoniniai užsakymų svyravimai ar netikėtas darbuotojų išėjimas. Svarbu, kad organizaciniai pakeitimai nepažeistų poilsio laiko ir kitų darbuotojų teisių.
Darbuotojų samdymas iš užsienio susijęs ir su informacijos atsakomybe. Kandidatui reikėtų pateikti aiškų paaiškinimą apie teisėtus dokumentų pateikimo būdus, numatomas sąnaudas ir tai, kad galutinį sprendimą priima institucijos. Darbdavys neturėtų žadėti garantuoto leidimo gyventi. Toks skaidrumas mažina tiek reputacines, tiek teisines rizikas ir padeda išlaikyti ilgalaikį pasitikėjimą.
Svarbu nepamiršti, kad užsienio darbuotojų įdarbinimą Lietuvoje reglamentuoja daugiau nei vien dokumentų priėmimo centro adresas. Reikšmės turi leidimo pagrindas, darbdavio prievolės, kvalifikacijos reikalavimai ir teisė dirbti. Jeigu įmonė samdo specialistus pagal ilgalaikį planą, verta nuolat sekti oficialius Migracijos departamento ir ministerijų pranešimus, o kandidatui suteikti rašytinę informaciją jam suprantama kalba. Pakeitimai galioja nuo lapkričio 1 dienos, bet patys sprendimai buvo paskelbti anksčiau, todėl tai įsigaliojimo, o ne staiga be įspėjimo priimto sprendimo naujiena. Būtent šis skirtumas turi atsispindėti tiek straipsnio antraštėje, tiek įmonės vidiniame pasirengimo plane. Įmonėms naudinga šį pokytį įtraukti į personalo rizikų registrą ir tikrinti informaciją kas kartą prieš siunčiant naują kandidatą.
Ką verta padaryti dabar:
- Patikrinkite aktualų Migracijos departamento centrų sąrašą.
- Pakeiskite kandidatų priėmimo ir atvykimo kalendorius.
- Nesiremkite pasenusiais tarpininkų pažadais dėl garantuotų leidimų.
Šaltiniai: Pirminis šaltinis. Iliustracija: Jahongir ismoilov / Unsplash.