Nuotolinė elektros gamyba populiarėja: saulės parkai vartotojų skaičiumi vejasi individualias elektrines

Šiandien Lietuvoje gyventojų, turinčių individualias saulės elektrines, yra maždaug tris kartus daugiau nei besinaudojančių saulės parkais ar nutolusiomis saulės elektrinėmis. Tačiau šie skaičiai netrukus gali pradėti lygintis: 2021 metais gaminančių vartotojų skaičius augo 1,6 karto, o nutolusių gaminančių vartotojų – 3 kartus, pernai šie rodikliai atitinkamai siekė 2,3 karto ir 2 kartus. Ekspertai sako, kad ne visi gyventojai turi galimybę statytis nuosavą saulės elektrinę, tad optimaliausias sprendimas yra investuoti į nutolusį elektros generacijos šaltinį.

Reklama

Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovės Domantės Navarskaitės, nutolusių gamintojų skaičiaus augimas rodo, kad nutolę saulės elektros gamybos šaltiniai rado savo vietą Lietuvoje ir užtikrintai įsitvirtina. „Tai natūralu, kadangi, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, apie 61 proc. visų būstų šalyje sudaro butai, kurių gyventojai dažniausiai neturi galimybės tapti individualiai gaminančiais vartotojais, tad renkasi saulės parkus, nebent turi kitą tam tinkantį nuosavą būstą ar sklypą. Kadangi valstybės siekis yra didinti gaminančių vartotojų skaičių, tai nuotolinė elektros gamyba turėtų būti ir toliau skatinama, o nutolusių gaminančių vartotojų skaičius ne tik augs, bet ir kažkuriuo metu, tikėtina, pralenks individualių saulės elektrinių savininkus“, – sako D. Navarskaitė.

Ne visos vietos tinka

Nutolusiems saulės elektros gamybos šaltiniams priskiriami saulės parkai, kurių dalį gali įsigyti gyventojai, bei nutolusios individualios saulės elektrinės, kurias gyventojai gali įsirengti kitame nei gyvena nuosavame būste ar sklype. Ekspertė sako, kad dažniausiai pirmas pasirinkimas būna elektrinė ant nuosavo stogo, tačiau jei tokios galimybės nėra, investuojama į nutolusią gamybą.

„Dažniausiai tokį variantą renkasi butuose gyvenantys žmonės. Saulės elektrinę įrengti ant daugiabučio stogo galima, tačiau praktiškai tai yra sudėtinga įgyvendinti, tad optimaliausia išeitis – rinktis dalį saulės parko arba įsirengti nuosavą saulės elektrinę kitame turimame būste ar sklype. Gyvenantiems privačiuose namuose irgi ne visada gali pavykti pasistatyti saulės elektrinę ant stogo, tam gali trukdyti netinkama stogo kryptis, prasta būklė, ribota elektros įvado galia, kuriai pasididinti reikia investuoti į tinklo rekonstrukciją“, – kalba pašnekovė.

Jos teigimu, gyventojai, kurie gyvena bute, tačiau turi sodybą ar sklypą, dažniausiai domisi saulės elektrinės įrengimu šiame jiems priklausančiame objekte. Tuomet saulės elektrinė generuoja elektros energiją viename geografiniame taške, o yra vartojama ten, kur žmogus nuolat gyvena, arba gali būti paskirstoma per kelis jam priklausančius būstus.

„Jei gyventojas įsirengia tokią nutolusią saulės elektrinę savo sodyboje ar sklype, jis turi užpildyti nutolusios elektrinės prašymą „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) savitarnoje ir paskirstyti naudojamos galios kiekius atskiriems objektams. Įvertinus šį prašymą, yra persirašoma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, o ESO pakeičia senąjį elektros skaitiklį išmaniuoju“, – aiškina D. Navarskaitė.

Svarbu žinoti, kad tokios nutolusios saulės elektrinės įsirengimui būtinos tokios pačios sąlygos, kaip ir įsirengiant elektrinę savo gyvenamajame objekte. Tai reiškia, kad objektas taip pat turi gyventojui priklausyti nuosavybės teise, o priskirta elektrinės galia negali viršyti leistinos įvado galios. Taip pat svarbu įvertinti pačią vietą: ar tinka stogas, o įrengiant elektrinę ant žemės – ar tinkama aplinkinė infrastruktūra, ar nėra aukštų objektų ar medžių, galinčių užstoti saulę. Gyventojai taip pat turėtų nepamiršti, kad tokią saulės elektrinę jie turės prižiūrėti savarankiškai, kad užtikrintų maksimalią naudą. O jei statoma elektrinė yra negyvenamoje ar retai lankomojo vietovėje, gali reikėti pasirūpinti ir tam tinkama apsauga. Būtent todėl, įvertinę visus aspektus, gyventojai ir pasirenka ne nuosavas nutolusias elektrines, o saulės parkus.

Privalumų turi abu variantai

Reklama

Pasak D. Navarskaitės, tiek nuosava nutolusi saulės elektrinė, tiek saulės parko dalies įsigijimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Vienas pastarųjų – reikalingų dokumentų tvarkymas.

„Norint pasistatyti nuosavą saulės elektrinę reikia žengti nemažai žingsnių: išsirinkti patikimą rangovą, įrangą, įsivertinti savo stogą ar žemės sklypą, ar jis bus tinkamas statyboms, įsivertinti savo tinklo galimybes prijungti saulės elektrinę, fiziškai įrengti elektrinę, pateikti rangovo deklaraciją. Tuo tarpu įsigijus dalį saulės parko klientui daryti nieko nereikia, visą dokumentaciją tvarko vystytojas“, – sako ji.

Kita vertus, nutolusių individualių saulės elektrinių didelis pranašumas yra tai, kad jos, nesvarbu, ar įrengtos ant stogo, ar ant žemės, yra jungiamos tiesiai į objekto įvadą, tad vartotojas turi galimybę naudoti momentiškai gaminamą elektros energiją, kuri jam nieko nekainuoja.

„Saulės parko atveju šios galimybės vartotojas neturi, kadangi saulės parkai prijungiami prie ESO arba „Litgrid“ tinklų, o jų gaminama elektros energija tik po to atkeliauja iki vartotojo. Taikant šį energetikos modelį, momentinis vartojimas yra neįmanomas ir vartotojui už visą saulės parke pagamintą elektros energijos kiekį reikia mokėti pasaugojimo mokestį“, – teigia ekspertė.

Tačiau bet kokiu atveju, tapimas gaminančiu vartotoju gyventojams apsimoka dėl to, kad vartodami tiek saulės parkų, tiek individualių saulės elektrinių pagamintą elektrą jie ženkliai sutaupo. Bendrovės atstovės teigimu, tapus gaminančiu vartotoju išlaidos elektros energijai gali sumažėti apie 80 proc.