Estijos logistikos grupė „Omniva“ pranešė, kad per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius jos pajamos pasiekė 115,8 mln. eurų ir per metus padidėjo 5 procentais. Vis dėlto už bendro pajamų augimo slypi reikšmingas Baltijos siuntų rinkos pokytis: trečiąjį ketvirtį regione pristatytų siuntų kiekis sumažėjo 12 procentų. Elektroninių parduotuvių savininkams tai aktualus signalas, kad kurjerių konkurencija ir kainų derybos gali keistis.
Kas pasikeitė siuntų rinkoje?
Bendrovės paskelbtais duomenimis, vien trečiąjį ketvirtį grupės pajamos siekė 37,7 mln. eurų, arba 3 proc. mažiau nei prieš metus. Baltijos šalių siuntų kiekis sumažėjo iki 8,2 mln., o tarptautinio tranzito apimtis išaugo 31 proc. iki 4,5 mln. siuntų. Tai rodo, kad grupė vienu metu susiduria su skirtingomis tendencijomis: vietinė rinka spaudžiama, o dalis tarptautinių maršrutų plečiasi.
„Omniva“ šiuos pokyčius sieja su Europos Sąjungos muitinės taisyklėmis ir sumažėjusiu e. prekybos siuntų iš ne ES valstybių, ypač Kinijos, srautu. Reikia atskirti siuntų kiekį nuo įmonės pajamų: mažiau pristatymų konkrečiame segmente nereiškia, kad visi grupės verslai traukiasi vienodu tempu.
Kodėl svarbu įvertinti pelno struktūrą?
Per devynis mėnesius paskelbtas 2,6 mln. eurų grynasis pelnas. Tačiau rezultatams turėjo įtakos vienkartiniai veiksniai, todėl lyginant laikotarpius reikia atsargumo. Atmetus tokį poveikį, koreguotas devynių mėnesių grynasis pelnas siekė apie 0,3 mln. eurų. Tai daug mažesnė suma už bendras pajamas ir primena, kad logistikos sektoriuje dideli apyvartos skaičiai negarantuoja didelės maržos.
Pristatymo infrastruktūra reikalauja investicijų į terminalus, maršrutų optimizavimą, darbo laiką ir transportą. Kai siuntų kiekis krinta, fiksuotos sąnaudos tenka mažesniam vienetų skaičiui. Todėl operatoriai gali ir mažinti kainas konkurencinėje kovoje, ir kartu ieškoti galimybių didinti efektyvumą.
Ką gali padaryti Lietuvos e. parduotuvė?
Pardavėjui verta atskirai suskaičiuoti realią pristatymo savikainą: bazinį tarifą, kuro ar kitus priedus, grąžinimų kainą, paštomatų pasiekiamumą ir klientų aptarnavimo laiką. Jei parduotuvė siuntas skirsto tarp kelių vežėjų, pasiūlymus verta lyginti ne pagal vieną skelbiamą tarifą, o pagal faktinę mėnesio sąskaitą.
Pavyzdžiui, hipotetinė parduotuvė, per mėnesį išsiunčianti 1 000 siuntų, sutaupytų 200 eurų, jei vidutinė pristatymo kaina sumažėtų 0,20 euro. Tačiau jei dėl lėtesnio pristatymo padidėtų grąžinimų ar prarastų užsakymų skaičius, sutaupymas gali išnykti. Todėl derėtis verta dėl kainos ir paslaugos kokybės vienu metu.
Kokios rizikos ir ko laukti toliau?
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad visi kurjeriai mažins kainas arba kad „Omniva“ jau pasiūlė naujus tarifus Lietuvos verslui. Konkurencija gali lemti individualius pasiūlymus didesniems siuntėjams, tačiau galutinė kainodara priklauso nuo maršruto, siuntų dydžio ir sutarties sąlygų.
Grupei svarbus ir Estijoje pradėtas privatizavimo procesas. Paskelbta 52 mln. eurų pradinė kaina bei lapkričio 27 d. pasiūlymų terminas. Nauja akcininkų struktūra ateityje gali turėti įtakos investicijų kryptims, bet konkrečių pasekmių Lietuvos pristatymo įkainiams prognozuoti dar anksti. Parduotuvėms svarbiausi rodikliai – ketvirčio siuntų apimtys, faktinės kainos ir pristatymo kokybė.
Praktinis planas parduotuvės vadovui
Pirmiausia vertėtų surinkti paskutinių trijų mėnesių pristatymo statistiką: kiek siuntų keliavo į paštomatus, kiek per kurjerius, kiek buvo grąžinta, kiek klientų kreipėsi dėl vėlavimų. Tik po to prasminga prašyti vežėjų pateikti naują komercinį pasiūlymą. Deryboms svarbu nurodyti ne vien metinį siuntų skaičių, bet ir svorio pasiskirstymą, geografiją, sezoniškumą bei tikėtiną augimą per Kalėdas. Kitaip konkurentų tarifai gali atrodyti geresni tik todėl, kad jų skaičiavimo prielaidos skiriasi.
Antras žingsnis – palyginti klientų elgseną. Kai kuriuose regionuose pirkėjai renkasi konkretų paštomatų tinklą net tuomet, kai jo paslauga šiek tiek brangesnė. Todėl optimizuoti vien vežėjo sąskaitą nepakanka. Jei klientai dažniau nebaigia krepšelio dėl riboto pristatymo pasirinkimo, net mažesni įkainiai negarantuos geresnio pelno. Parduotuvė gali atlikti nedidelį A/B testą, kad įvertintų, kurie pristatymo būdai realiai padeda užbaigti pirkimą.
Trečias žingsnis – suplanuoti atsarginį scenarijų. Didelių išpardavimų metu vienas operatorius gali susidurti su apkrovos problemomis. Turint sutartį su alternatyviu vežėju, dalį siuntų galima nukreipti kitur, tačiau reikia iš anksto išbandyti užsakymų valdymo ir etikečių spausdinimo integracijas. Ši naujiena naudinga ne kaip signalas nedelsiant keisti tiekėją, o kaip proga perskaičiuoti logistikos vieneto ekonomiką ir priklausomybę nuo vieno partnerio.
Ką dar verta įvertinti?
Svarbu nepainioti operatoriaus viešai paskelbto siuntų mažėjimo su bet kurios konkrečios parduotuvės pardavimų kritimu. Vietiniai prekybininkai gali matyti visiškai kitokią paklausos dinamiką nei bendrovė, didelę dalį veiklos vykdanti tarptautiniuose maršrutuose. Geriausias sprendimų pagrindas būtų sujungti savo užsakymų statistiką su vežėjų pasiūlymais ir palyginti rezultatus po mėnesio. Derybos gali būti naudingos, tačiau naują partnerį verta rinktis tik įvertinus visą pirkėjo kelionę nuo krepšelio iki grąžinimo.
Šaltiniai: LRT / BNS; Daily Baltic / ERR.