Paskelbti Baltijos tvarumo lyderiai:  tarp nugalėtojų – Lietuvos atstovai

Lapkričio 27 d. ketvirtus metus iš eilės buvo paskelbti Baltijos tvarumo apdovanojimų nugalėtojai. Miestų plėtros kategorijoje pirmąją vietą pelnė Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo projektas – miesto bitininkystės paslauga „Urbanbee“, o „DPD Baltics“ laimėjo pagrindinį prizą transporto ir judumo kategorijoje.

Reklama

Šiais apdovanojimais pagerbiamos įmonės, žaliųjų technologijų startuoliai, organizacijos ir tvarumo ambasadoriai, kurie savo tvarumo iniciatyvomis padarė didelę įtaką Baltijos regionui.

„Kasmet matome vis daugiau novatoriškų, kūrybiškų ir drąsių sprendimų, kurie daro didelę įtaką visam regionui. Šie sprendimai atspindi Baltijos šalių įmonių ir tvarumo ambasadorių įsipareigojimą kurti tvaresnę ateitį. Šių metų nugalėtojai yra pavyzdys, kaip inovacijos gali paskatinti ekonomikos augimą ir verslo konkurencingumą, kartu gerokai sumažinant žalą aplinkai. Labai vertiname kiekvieną gautą paraišką ir visus raginame savo pasiekimais pasidalinti ir kitais metais. Jokia iniciatyva nėra per maža, kad prisidėtų prie regiono tvarumo tikslų“, – sakė Baltijos tvarumo apdovanojimų organizatorius Kristapas Cirulis.

Miestų plėtros ir transporto kategorijos

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo įmonė „Urbanbee“ laimėjo pirmąją vietą miestų plėtros kategorijoje už miesto bitininkystės paslaugą, kuri didina biologinę įvairovę, kovoja su bičių populiacijos mažėjimu ir skatina bitėms palankių žaliųjų erdvių augimą miestuose.

Transporto ir judumo kategorijoje „DPD Baltics“ pelnė pagrindinį prizą už iniciatyvą pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių siuntų pristatymo paslaugų. Priemonės apima elektrinių transporto priemonių parko plėtrą, alternatyvių mažos taršos degalų bandymus sunkiasvoriams sunkvežimiams ir didesnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą.

Tvarumo ambasadoriaus titulai šiais metais atiteko visų trijų Baltijos šalių atstovams. Lietuvos nugalėtoja – prof. dr. Tatjana Paulauskienė, Klaipėdos universiteto mokslininkė, prieš dvejus metus įkūrė Klaipėdos universiteto atžalinę įmonę „Inobiostar“. Drauge su kolegų mokslininkų komanda jau išrasti du aplinkai draugiški naftos išsiliejimų jūroje valymo sprendimai, iš kurių biotechnologija „InoBioTech Baltija“ pretenduoja tapti inovacija pasaulio mokslo bendruomenėje.

„Mano misija – kurti ir vystyti pažangiųjų technologijų inovacijas švarių jūrų srityje. Daug dėmesio skiriu tvarumui, siekdama apsaugoti mūsų vandenynus ateities kartoms. Atlikdama mokslinius tyrimus ir vykdydama eksperimentinę plėtrą, siekiu pateikti aplinkai nekenksmingus naftos išsiliejimų prevencijos ir valymo sprendimus, saugančius mūsų vandenynus, žmonių sveikatą ir ekonomiką“, – sakė T. Paulauskienė.

Taip pat šioje kategorijoje trečiai vietai buvo nominuotas lietuvis Paulius Chockevičius, „Urbanbee“ įkūrėjas.

Socialinių iniciatyvų kategorijoje nugalėjo lietuvos VšĮ „Atnaujinkime miestą, kuri sprendžia senų ir energetiškai neefektyvių Vilniaus pastatų problemą. Šiandien Vilniuje yra apie 5300 daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 m., kuriuose gyvena apie 70 % miesto gyventojų. Renovavus tokius pastatus būtų galima gerokai sumažinti šildymo išlaidas ir pagerinti miesto aplinkosauginį poveikį.

Žiedinės ekonomikos kategorijoje pagrindinis prizas įteiktas Estijos įmonei „Neular“, kuri mišrias plastiko atliekas paverčia tvariomis, aukštos kokybės statybinėmis medžiagomis ir taip sprendžia pasaulinę plastiko atliekų krizę.

Maisto pramonės kategorijoje nugalėjo „Aio Tech“ – pagal AIO technologiją medienos ir žemės ūkio pramonės šalutiniai produktai specialaus fermentacijos proceso metu paverčiami maistiniais aliejais ir riebalais. Jų inovacija siekiama, kad maisto pramonė taptų tvaresnė, kartu sumažinant atliekų kiekį.

Šių metų konkurse dalyvavo 188 paraiškos iš Baltijos šalių: iš jų 42 proc. buvo iš Latvijos, 30 proc. iš Lietuvos ir 28 proc. iš Estijos. Paraiškas vertino tarptautinė žiuri, kurią sudarė 84 ekspertai iš visos Europos.

„Šių metų nominantai ir nugalėtojai glaudžiai susiję su ES ir pasauliniais klimato tikslais, įskaitant CO2 išmetimo mažinimą iki 70 proc. Siekiant kuo didesnio šių sprendimų poveikio, labai svarbu skatinti platesnį jų įgyvendinimą visuose sektoriuose ir skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą Baltijos šalyse ir už jų ribų“, – sakė Baltijos tvarumo apdovanojimų organizatorius Kristapas Cirulis.

Baltijos tvarumo apdovanojimų forumas vyko lapkričio 26-27 d. Rygoje, „Splendid Palace“ rūmuose.