Pirmieji Europoje: estų „Salv“ gavo išskirtinę uždaro tipo klientų patikros ir prevencijos paslaugų teikimo licenciją

Pirmaujanti Europos reguliavimo technologijų (angl. „regtech“) įmonė „Salv“ tapo pirmąja technologijų įmone Europoje, gavusia reguliavimo institucijos suteiktą licenciją veikti kaip uždarųjų klientų patikros ir prevencijos (angl. „know your customer“, KYC) paslaugų teikėja, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Reklama

Licencija, suteikta praėjus penkeriems metams po to, kai 2019 m. Latvijos valstybinė duomenų inspekcija nustatė reikalingus standartus ir taisykles, atveria kelią finansų įstaigoms bendradarbiauti tarpusavyje, kai nustatoma ar įtariama nusikalstama veikla. Įmonės, įspėdamos savo partnerius ir kitas bendroves apie nustatytus finansinius nusikaltimus, gali imtis veiksmų, kad apribotų jų plitimą visoje finansinių paslaugų ekosistemoje arba užkirstų jiems kelią.

Latvijos valstybinės duomenų inspekcijos suteikta pirmoji uždaro tipo klientų patikros ir prevencijos paslaugų teikimo licencija patvirtina, kad „Salv“ viršijo kokybės, saugumo, teisinius, duomenų apsaugos ir atitikties standartus, būtinus siekiant užtikrinti patikimą keitimąsi informacija apie klientus tarp finansų įstaigų. Įspėdamos viena kitą apie pastebėtą ar įtariamą finansiškai nusikalstamą veiklą, finansų įstaigos gali sušvelninti finansinių nusikaltimų pasekmes, sumažinti galimus finansinius nuostolius ir išvengti reputacinės žalos savo įmonei, klientams ir kitoms pagrindinėms suinteresuotosioms šalims.

Norėdama tapti patikima, licencijuota finansinių paslaugų žvalgybos duomenų mainų paslaugų teikėja, „Salv“ privalėjo įrodyti, kad įmonė atliko išsamų patikrinimą ir turi ISO/IEC 27001 sertifikatą, bei atitinka aukščiausią saugumo, duomenų apsaugos ir atitikties lygį. Licencija leis finansų įstaigoms naudotis „Salv’s Bridge“ platforma, skirta kovai su finansiniais nusikaltimais.

Finansų pramonės asociacijos surinktais duomenimis, 2023 m. iš keturių didžiausių Latvijos komercinių bankų klientų buvo apgaule išviliota 12,7 mln. eurų lėšų – užkardyti pavyko 9,2 mln. eurų. Be to, daugiau kaip 5,6 mln. eurų buvo neteisėtai gauti iš investicinio sukčiavimo, o 5,5 mln. eurų – iš telefoninio sukčiavimo, kai klientai patvirtindavo mokėjimus iš savo sąskaitų. Palyginti su 2022 m., pernai Latvijos finansų įstaigos taip pat pranešė apie 84 proc. daugiau investicinio sukčiavimo atvejų, o tai rodo spartų finansinių nusikaltimų augimą.

„Bendradarbiavimas tarp finansų įstaigų – naudingas visiems. Tačiau prieš pradedant jį įgyvendinti, reikia pasitikėti paties proceso saugumu, o suinteresuotosioms šalims – atitikti įvairius reguliavimo reikalavimus“, – komentuoja Latvijos finansų asociacijos patarėja Laima Letina. „Todėl sveikiname visus šių pokyčių dalyvius, dėka kurių šią galimybę pavyko įgyvendinti praktiškai. „Salv“ – pirmoji reguliavimo technologijų bendrovė, atitinkanti aukštus kokybės standartus ir gavusi Latvijos Valstybinės duomenų inspekcijos išduotą Klientų žvalgybos įrankio licenciją, kuri leis šalies finansų sektoriui veiksmingiau kovoti su pinigų plovimo apraiškomis.“

Pasak Justo Valentinavičiaus, „Salv“ Verslo plėtros vadovo Lietuvai, užsitikrindama šią licenciją ir viršydama sudėtingus Latvijos valstybinės duomenų inspekcijos nustatytus saugumo ir reguliavimo reikalavimus, bendrovė įrodė, kad jų sukurtas sprendimas atitinka siekiamą tikslą, o įmonė – patikima ir tvirta.

„Didžiuojamės, kad mums pavyko pasiekti puikių rezultatų nepriklausomo patikrinimo metu. Sėkmingas šios licencijos gavimas atkreips tiek esamų, tiek būsimų klientų Baltijos šalyse ir visoje Europoje dėmesį į tai, kad finansinių paslaugų bendruomenė nuo šiol gali vieningai kovoti su finansiniais nusikaltimais“, – tikina J. Valentinavičius.

Tuo metu Baltijos šalių teisinių konsultacijų bendrovės ZAB COBALT, padėjusios „Salv“ gauti reikalingą licenciją, vyresnysis teisininkas Edgars Pastars sako, kad apie bendradarbiavimo su klientais žvalgybos priemonių naudojimas kovojant su finansiniais nusikaltimais pasaulyje kalbama ne vienerius metus.

„Nepaisant savo kuklaus statuso, Latvija yra inovacijų priešakyje ir pirmoji sukūrė standartus bei taisykles, kurios šią koncepciją pavertė realybe. Didžiuojamės galėję konsultuoti Latvijos valdžios institucijas ir finansų įstaigas per pirminį licencijos kūrimo procesą 2019 m., o vėliau – remti „Salv“ siekiant gauti licenciją“, – teigia E. Pastars.

Eilėje – ir Lietuva

Sukčiavimo bei pinigų plovimo grėsmės toliau grėsmingai kybo ir virš Lietuvos finansų bendrovių. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per 2023-iuosius finansų įstaigos užfiksavo per 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – trečdaliu daugiau nei 2022 m. Pernai sukčių išviliota lėšų suma ūgtelėjo beveik 4 proc., iki 12,3 mln. eurų.

„Skaudžios šalių pamokos, taip pat neleistina ES sankcijas bandančių apeiti asmenų veikla tik patvirtina būtinybę vykdyti plačią sukčiavimo ir pinigų plovimo prevenciją tiek Baltijos regione, tiek ir visoje Europoje. Nors Lietuvoje kol kas nėra aiškiai apibrėžta tvarka, kaip galėtume teikti paslaugas, leidžiančias finansinėms bendrovėms keistis operatyvine informacija tarp institucijų – turime keliolika klientų iš Lietuvos, būsime pasiruošę papildyti savo sprendimų kovoti su finansiniais nusikaltimais pasiūlą iškart, kai tik atsiras tokia galimybė“, – tikina J. Valentinavičius.

Galimybių tam, anot „Salv“ atstovo, atsirastų priėmus naują Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakciją – to tikimasi sulaukti šiemet. Jo teigimu, rinkoje jau yra bendrovių, kurios gali teikti uždaro tipo klientų pažinimo ir analizės paslaugas, taip pat – dešimtys finansų įstaigų, kurios norėtų tomis paslaugomis naudotis.