Praūžus audroms ateina laikas pasirūpinti apgadintu turtu: per kiek laiko reikia informuoti draudiką?

Praėjusiomis dienomis per dalį šalies rajonų praslinko dar viena stipri audra: vėjas vartė medžius, smarkios liūtys sėmė gatves, o iš dangaus pažirę ledėkai kapojo daržus, namų stogus ir automobilius. Draudikai primena per kiek laiko reikėtų pranešti apie patirtus nuostolius bei pataria, kaip savo turtą apsaugoti ateityje.

Reklama

Pasak ERGO Žalų administravimo departamento vadovo Baltijos šalyse Gyčio Matiuko, jo atstovaujama bendrovė vien per rugpjūtį gamtos stichijų padarytai žalai kompensuoti savo klientams išmokės beveik 1 mln. eurų. Kiek daugiau nei pusę šios sumos – 540 tūkst. eurų – sudarė nekilnojamam turtui padaryta žala.

Didžiausią, net 45 tūkst. eurų siekusią žalą užfiksavo juridinis asmuo, kurio pastatus ir teritoriją juosiančią tvorą apgadino praūžęs škvalas. Liūtys taip pat buvo negailestingos ir fizinių asmenų turtui. Vienam gyvenamajam namui liūties padaryta žala siekė net 15 tūkst. eurų, o kitame objekte vanduo padarė žalos už 10 tūkst. eurų.

„Visgi daugiausiai žalos nekilnojamam turtui šiemet padarė kruša – ledėkai pramušinėjo skyles pastatų stoguose. Lietuvoje dėl šios gamtos stichijos net trijuose objektuose nustatytos žalos už 10 tūkst. eurų, kitur stogą suvarpę ledėkai pridarė žalos už 20 tūkst. eurų. Gamtos stichijų, deja, išvengti negalime, tačiau nuo jų sukeliamų finansinių nuostolių gali apsaugoti turto draudimas“, – pastebi ERGO atstovas.

G. Matiukas pažymi, kad kruša lėmė ir didžiules transporto priemonėms padarytas žalas. Vienąkart krušai apgadinus automobilį, jo savininkui pagal KASKO draudimą išmokėta beveik 8,5 tūkst. eurų, kitam su gamtos stichija susidūrusiam vairuotojui – kone 10 tūkst. eurų. Didžiulės sumos sumokėtos ir dėl hidrosmūgių, nutinkančių vandeniui apsėmus automobilį.

Įvykus nelaimei – keli svarbūs žingsniai

G. Matiukas primena, kad nuo gamtos stichijos nukentėjus turtui, itin svarbu laiku informuoti draudiką. Pranešti apie padarytą žalą būtina iš karto apie ją sužinojus – artimiausią darbo dieną, o jei apie patirtą žalą sužinoma ne iškart, apie ją būtina pranešti per tris kalendorines dienas po įvykio. Toks procesas būtinas, kad apsidraudusiam asmeniui vėliau būtų išmokėta padarytą žalą padengianti suma.

„Labai svarbu nufotografuoti įvykio vietą ir apgadintą turtą, kad draudikas galėtų tinkamai įvertinti žalą. Nors veiksmų, atrodytų, nemažai, tačiau nuotraukas padaryti ir apie žalą pranešti galima tiesiog mobiliuoju telefonu – paskambinus specialiu numeriu ar prisijungus prie savitarnos internete. Taip pat, jei padaroma žala nekilnojamam turtui, būtina pagal galimybes užsandarinti atsiradusias ertmes ir stabdyti žalos plitimą. Jei to nepavyksta padaryti pačiam, patariama kreiptis visą parą veikiančiu telefonu 1887 ir rinktis „Pagalba kelyje ir namuose“ meniu punktą“, – pataria ERGO atstovas.

Jei turtą apgadino ir žalą sukėlė užkritęs neapsidraudusiam žmogui priklausantis objektas, pavyzdžiui, medis, jo šaka ar kokia konstrukcija, įvykį būtina registruoti policijoje, o dėl objekto šalinimo rekomenduojama kreiptis į priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento padalinius.

Pataria, kaip apsaugoti turtą

Anot G. Matiuko, apsaugoti turtą įmanoma, tačiau būtina prevencija ir pasiruošimas. Itin svarbu reguliariai tikrinti ir identifikuoti galimas silpnas nekilnojamojo turto vietas. Verta apžiūrėti stogo konstrukcijas ir jo elementus, tvoras ir kitas nuo audros galinčias nukentėti konstrukcijas. Būtina atkreipti dėmesį į šalia namų esančių medžių būklę, galinčias lūžti ir žalos pridaryti šakas. Artėjant audroms, taip pat svarbu nepamiršti lauke esančių didesnių daiktų, kuriuos gali pakelti vėjas, pavyzdžiui, lauko baldų ar batutų.

„Tam, kad audros metu iškritęs nemažas kritulių kiekis neužtvindytų patalpų, taip pat svarbu valyti lietaus surinkimo vamzdynus, užtikrinti, kad patikimai veiktų kieme esanti vandens nutekėjimo sistema. Visi šie patarimai itin svarbūs ne tik dėl nekilnojamojo turto, bet ir transporto priemonių apsaugos – krentantys medžiai ir šakos gali apgadinti ir automobilius, juos, artėjant audrai, reikėtų statyti toliau medžių, elektros linijų. Jei yra krušos tikimybė, geriausia statyti po stogu, pavyzdžiui, garaže ar dengtoje stovėjimo aikštelėje“, – pataria draudimo ekspertas.

Jis akcentuoja, kad transporto priemonėms žalos gali padaryti ir lietaus vanduo, galintis užpildyti požemines stovėjimo aikšteles, rūsius ar kitas žemas vietas. Bandant pravažiuoti apsemtomis gatvėmis, kai nematoma kelio danga, taip pat yra galimybė patekti į duobes, kliudyti transporto priemonės dugną. Dėl šios priežasties, net jei apsemta vieta atrodo sekli, reikėtų jos vengti ir laukti liūties pabaigos.