Vienas ginčas dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybų baigėsi taikos sutartimi. Lapkričio 3 d. pranešta, kad rangovė „Tilsta“ ir užsakovė „LTG Infra“ susitarė dėl Kauno (Palemono)–Šveicarijos ruožo antros dalies darbo projekto derinimo. Su šia dalimi siejama 149,4 mln. eurų su PVM vertės sutartis. Vilniaus apygardos teismas susitarimą patvirtino dar spalio pabaigoje. Tai nereiškia, kad išspręsti visi „Rail Baltica“ ginčai ar kad visa statyba užbaigta.
Dėl ko kilo ginčas?
Rangovė teigė negalėjusi visu pajėgumu dirbti, nes vėlavo darbo projekto patikrinimas ir derinimas. Dėl to ji kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti užsakovę atlikti veiksmus ir taikyti sankciją už delsą. Vėliau, kaip pranešė „Verslo žinios“ ir LRT, pasirašyta taikos sutartis. „Fegdos“ vadovybė nurodė, kad užsakovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl neliko šio konkretaus ginčo objekto. Darbai vykdomi ten, kur projektas jau suderintas. Vis dėlto iš šio pranešimo negalima spręsti, kada bus užbaigta visa atkarpa ar kokia galutinė projekto kaina.
Kodėl dokumentų derinimas yra finansinė rizika?
Statybų projektas nėra vien technika, darbuotojai ir medžiagos. Rangovas turi derinti brėžinius, leidimus, darbų eiliškumą, subrangovų grafikus ir užsakovo sprendimus. Jei dalis dokumentų vėluoja, technika gali stovėti, o darbuotojams reikia rasti kitus darbus arba patirti prastovų. Finansinė pasekmė gali atsirasti net tuomet, kai rangovas techniškai pasirengęs vykdyti užsakymą. Dideliuose projektuose kelių savaičių poslinkis kartais paveikia kelių subrangovų grandinę, medžiagų pristatymo grafikus ir pinigų srautus. Todėl dokumentų valdymas yra ne biurokratijos smulkmena, o projekto valdymo dalis.
Ką turi numatyti statybų įmonė dar prieš pasiūlymą?
Vertinant rangos sutartį svarbu aiškiai nustatyti, kas ir iki kada turi patvirtinti projektą, kaip fiksuojami pakeitimai ir kokia atsakomybė už vėlavimą. Rangovui verta apskaičiuoti pinigų poreikį ne vien statybų metu, bet ir tarp atliktų darbų aktų bei apmokėjimo datų. Pavyzdžiui, jei įmonė kas mėnesį išleidžia 300 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, technikai ir subrangovams, o atsiskaitymas pavėluoja du mėnesius, vien apyvartinių lėšų poreikis teoriškai gali padidėti 600 tūkst. eurų. Tai iliustracija, ne šio projekto nuostolių vertinimas.
Ar visi „Rail Baltica“ ginčai išspręsti?
Ne. Viešai nurodoma, kad teisme liko kitų ginčų, įskaitant reikalavimus dėl darbų Žeimių–Šėtos ruože. Taip pat viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl atskirų atliktų darbų defektų, dėl kurių atsakomybės šalys nesutaria. Būtų klaidinga vieną taikos sutartį pateikti kaip bendrą viso projekto susitaikymą. Net ir išsprendus projektavimo derinimo kliūtį, statybų eigą lemia techniniai, teisiniai ir finansiniai veiksniai. Redakciniu požiūriu būtina atskirti sutarties vertę, faktiškai apmokėtus darbus, ginčo sumas ir konkrečią teismo sprendimo apimtį.
Kodėl subrangovams svarbios tarpinės darbų datos?
Dideliuose projektuose subrangovas dažnai dirba pagal pagrindinio rangovo grafiką, kurio pats nekontroliuoja. Jam gali reikėti iš anksto rezervuoti darbuotojus, užsakyti medžiagas ir sumokėti už specializuotą techniką. Jei dėl projektavimo ar derinimo vėluoja pagrindiniai darbai, subrangovas gali prarasti dalį kitų užsakymų, net jeigu šio projekto vertė nemaža. Dėl to sutartyje verta numatyti aiškų informavimo apie grafikų pokyčius laiką, pakeitimų tvirtinimo tvarką ir atsiskaitymą už faktiškai atliktus darbus. Finansinis rezervas gali sumažinti priklausomybę nuo vieno didelio užsakymo mokėjimo.
Kaip viešojo projekto naujieną vertinti investuotojui?
Didelės infrastruktūros sutarties paskelbimas dažnai sukuria įspūdį apie stambias būsimas pajamas. Tačiau svarbu, kas iš tikrųjų uždirba maržą, kiek darbų jau atlikta ir kokie atidėjimai ar ginčai gali sumažinti grynąjį rezultatą. Statybų bendrovei nepakanka pranešti apie sutarties vertę – reikia vertinti darbų užbaigimo procentą, įvykdymo garantijas, nuosavą finansavimą bei atsiskaitymų riziką. Todėl viešai matoma rangos suma neturėtų būti prilyginama bendrovės pelnui. Norint įvertinti finansinį poveikį verta laukti papildomų oficialių ataskaitų ir atskirti juridinių ginčų būklę nuo faktinės projekto pažangos.
Ką iš to gali pasimokyti mažesni rangovai?
Mažesnėms statybų ar inžinerijos įmonėms naudinga nuosekliai dokumentuoti kiekvieną svarbų derinimą: kada pateikta užklausa, kas turėjo atsakyti, kokias pasekmes sukėlė delsimas. Tai padeda ne tik sprendžiant ginčus, bet ir valdant kasdienį projektą. Kitas žingsnis – aiškios atsakomybės sutartyse su subrangovais, kad tiekimo arba projektavimo pakeitimai neatsidurtų vien ant silpniausio grandinės dalyvio. Galiausiai verta iš anksto vertinti ne vien projekto pelną, bet ir blogiausią realistišką grynųjų pinigų scenarijų. Didelė sutartis savaime nėra likvidumo garantija.
Ką tai reiškia skaitytojui?
Ši istorija primena, kad projektavimo ir dokumentų derinimo terminai tiesiogiai veikia statybų pinigų srautus. Pasiektas susitarimas svarbus konkrečiam ruožui, tačiau dėl kitų ginčų ir darbų eigos reikia sekti tolesnius oficialius pranešimus.
Šaltiniai: Verslo žinios; LRT.