Statyba

„Rail Baltica“ ruožuose nustatyta rimtų defektų – LTG negali priimti darbų, rangovas kaltina projekto sprendinius

Šveicarija–Žeimiai ir Žeimiai–Šėta „Rail Baltica“ ruožuose nustatyta defektų. LTG reikalauja juos pašalinti, o „Fegda“ dalį problemų sieja su projektu.

Paskelbta

-

Dviejose statomos „Rail Baltica“ geležinkelio magistralės atkarpose Lietuvoje nustatyta rimtų darbų kokybės problemų. „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) teigia, kad kol trūkumai nebus pašalinti, „LTG Infra“ negali priimti darbų ir pereiti prie kito statybų etapo.

Reklama

Defektai nustatyti ruožuose Šveicarija–Žeimiai ir Žeimiai–Šėta, kuriuose darbus vykdė „Fegdos grupei“ priklausančios bendrovės „Fegda“ ir „Tilsta“.

Rangovas su LTG vertinimu nesutinka. „Fegda grupės“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis teigia, kad dalis problemų kilo dėl užsakovo pateiktų projekto sprendinių, o ne dėl netinkamai atliktų rangos darbų.

Taigi šiuo metu tarp užsakovo ir rangovo išlieka esminis nesutarimas dėl nustatytų trūkumų priežasčių.

Defektai nustatyti geležinkelio sankasoje

LTG teigimu, 2025 ir 2026 metais vykdant darbų kokybės kontrolę buvo nustatyta galimų neatitikimų projektiniams ir sutartiniams reikalavimams.

Įrengtos geležinkelio sankasos dalyje užfiksuota konstrukcijos išplovų, vietomis išretėjęs jos paviršius ir nuokrypių nuo projektinių parametrų.

LTG atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė nurodė, kad rangovas apie nustatytus defektus informuotas pagal sutartyse nustatytą tvarką.

Pasak LTG, darbų atitiktis techniniams reikalavimams yra būtina sąlyga prieš priimant atliktus darbus ir tęsiant kitą statybos etapą.

Kol neatitikimai nepašalinti, „LTG Infra“ negali inicijuoti bėgių konstrukcijos įrengimo atitinkamose vietose.

Su defektų turinčiais ruožais susijusių sutarčių vertė – 180 mln. eurų

„LTG Infra“ su „Fegda“ ir „Tilsta“ 2022 metų pabaigoje pasirašė dvi sutartis dėl darbų Šveicarija–Žeimiai ir Žeimiai–Šėta ruožuose. Bendra šių sutarčių vertė siekia 180 mln. eurų be PVM.

Pagal sutartis rangovai įsipareigojo įrengti naują geležinkelio sankasą ir statyti inžinerinius statinius. Darbai šiuose ruožuose pradėti 2023 metais.

2025 metais su tomis pačiomis bendrovėmis taip pat pasirašyta 123,5 mln. eurų be PVM vertės sutartis dėl 10,4 kilometro Kaunas–Šveicarija ruožo antrosios dalies darbų.

Taigi bendra „LTG Infra“ sutarčių su „Fegdos grupės“ įmonėmis vertė „Rail Baltica“ projekte siekia apie 303,5 mln. eurų be PVM, tačiau dabar viešai aptariami defektai nustatyti dviejuose anksčiau pradėtuose ruožuose.

Rangovas teigia, kad problemų priežastis – projektas

„Fegda grupės“ vadovas J. Jablonskis viešai teigė nesutinkantis su LTG pozicija, kad nustatyti sankasos defektai yra rangovo atliktų darbų trūkumai.

Jo teigimu, rangovas darbus atliko pagal užsakovo pateiktą techninį ir darbo projektą, o dalies problemų priežastis esą yra netinkami projektiniai sprendiniai.

Rangovas taip pat remiasi, jo teigimu, atlikta nepriklausoma ekspertize.

„LTG Infra“ su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad nustatytos problemos negali būti paaiškinamos vien projekto sprendiniais.

Kol kas viešai nepaskelbta, kokio dydžio gali būti trūkumų šalinimo kaštai ir kiek laiko užtruks jų ištaisymas.

Darbai apmokėti, tačiau pareiga taisyti trūkumus išlieka

LTG patvirtino, kad už dalį atliktų darbų rangovui jau yra sumokėta. Tačiau, bendrovės teigimu, tai nepanaikina rangovo pareigos pagal sutartį ištaisyti nustatytus trūkumus ar defektus.

Situacija svarbi dėl viso „Rail Baltica“ projekto grafiko. Strateginės magistralės statybos Lietuvoje šiuo metu vyksta keliuose ruožuose, o šalis yra užsitikrinusi finansavimą 114 kilometrų pagrindinės linijos statybai.

Rugsėjo pradžioje „LTG Infra“ skelbė, kad beveik 9 kilometrų Šveicarija–Žeimiai ruože jau baigtas bėgių suvirinimas į vientisus ilgabėgius ir ruošiamasi tolesniems viršutinės kelio konstrukcijos darbams.

Todėl nustatytų trūkumų pašalinimas ir atsakomybės tarp užsakovo bei rangovo išsprendimas tampa svarbus siekiant išvengti papildomų vėlavimų atskirose statybų vietose.

„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje. Juo planuojama elektrifikuotu europinio standarto geležinkeliu sujungti Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa.

Šaltiniai: LRT, Rail Baltica.

Asociatyvi nuotrauka: Jake Weirick / Unsplash.

Reklama
Komentuokite

Populiariausia

Exit mobile version