„Sengirės fondas“ išpirko dar vieną miško plotą – šaltinio ištakas saugantį dzūkišką pušyną

Senųjų Lietuvos miškų išsaugojimu užsiimantis „Sengirės fondas“ toliau plečia savo globojamų teritorijų tinklą – Varėnos rajone, Kapiniškiuose, neseniai įsigytas 4,75 ha sklypas.

Reklama

Sklypas driekiasi Dzūkijos nacionalinio parko Kapiniškių kraštovaizdžio draustinyje šalia Skroblaus rezervato. „Sengirės fondo“ išpirktas sklypas patenka į Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę – Vakarų taigą.

Išpirktame miške auga daugiau nei 100 metų amžiaus medžiai

Unikalus sklypas buvo parduodamas aukcione, todėl pirkimo procesas užtruko gerokai trumpiau nei įprastai. Fondo atstovai greitai suplanavo sklypo apžiūrą, parengė biologinį aprašą ir jį išpirko.

Šiame miške augančių medžių amžius siekia 123 metus, o pačiame sklypo centre yra Čirštų šaltinio ištakos. Čirštų šaltinio būklė yra labai svarbi unikaliam Skroblaus upeliui, kurio slėnio didesnė dalis yra saugoma Skroblaus rezervate.

„Čirštų šaltinis yra vienas iš įspūdingiausių, ištekantis iš raguvos, giliai įsirėžusios tarp saulės įkaitintų Dzūkijos šilų. Jo ištakose net ir vasarą dvelkia vėsa ir kyla rūkas. Be to, tai vienas iš nedaugelio šaltinių, tekančių iš vakarų į rytus, jo vanduo vietinių laikomas stebuklingu”, – sako gamtininkas ir vienas iš „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjų Mindaugas Lapelė.

Lėšas sklypui dar pernai paaukojo automobilių duomenų įmonė „carVertical“. Sklypo įsigijimui buvo panaudota tik 20 proc. gautos 100 tūkst. eurų paramos, tad ir toliau bus intensyviai ieškomi nauji tinkami miško plotai už likusią paramos dalį.

Sudaromos sąlygos miškams vystytis natūraliai

„Sengirės fondas“ šiemet išplėtė savo globojamų miškų teoriją iki 168 hektarų. Remdamasis daugiau nei 40 mokslinių kriterijų, fondas siekia išpirkti miškus, turinčius potencialą virsti sengirėmis. Ieškoma sklypų, kuriuose jau dabar yra seno miško elementų. Išpirktuose miškuose „Sengirės fondas“ nevykdo jokios veiklos, tam, kad miškų buveinės galėtų vystytis be žmogaus įsikišimo.

„Miškas nėra tik medžiai, o itin sudėtinga ekosistema, kuri formavosi tūkstančius metų ir pati palaiko pusiausvyrą bei atsparumą išorės veiksniams“ , – pasakojo M. Lapelė.

Sengirėje gali gyventi apie 15,000 gyvybės rūšių, su itin savitais ir sudėtingais tarpusavio sąryšiais, kuriuos pažeidus – pažeidžiama visa ekosistema. Sudarant sąlygas miškams vystytis natūraliai, jie gali išgyventi pilną gyvybės ciklą.

„Matome didelę prasmę „Sengirės fondo“ veikloje. Smagu, kad įmonės paaukotos lėšos jau virto konkrečiu mišku – tai dar vienas žingsnis, kad Lietuvoje augtų sengirių skaičius“, – sako įmonės „carVertical“ vadovas Rokas Medonis.