„Telia“ ir „Eurocash1“ daugiau nei 1000 bankomatų Baltijos šalyse sujungė į IoT tinklą

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pradėjo teikti daiktų interneto (IoT) sprendimą grynųjų pinigų tvarkymo ir apsaugos paslaugų bendrovei „Eurocash1“, kuri prižiūri daugiau nei 70 proc. bankomatų Baltijos šalyse.

Reklama

Projektas apima bankomatų vaizdo stebėjimo sistemoms reikalingą ryšio infrastruktūrą Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Įrenginiai veikia viename centralizuotai valdomame uždarame tinkle, o perduodami duomenys šifruojami ir saugomi duomenų centre.

„Matome, kad IoT technologijos versle vis dažniau naudojamos ne tik pavieniams įrenginiams prijungti, bet ir kritinei infrastruktūrai valdyti. Tokiuose projektuose ryšys suteikia galimybę saugiai ir centralizuotai valdyti didelį skaičių objektų skirtingose šalyse. Tai leidžia greičiau reaguoti į incidentus, užtikrinti veiklos tęstinumą ir mažinti infrastruktūros administravimo sudėtingumą“, – sako „Telia“ verslo klientų vadovas Vaidas Dominauskas.

Anot jo, anksčiau panašiems objektams dažnai reikėdavo atskirų fiksuotojo ryšio linijų, o šiuolaikiniai IoT sprendimai leidžia dalį infrastruktūros valdyti nuotoliniu būdu per vieningą platformą.

„Dažnai technologiniai projektai kuriami vienai šaliai, o vėliau plečiami. Šiuo atveju nuo pat pradžių reikėjo sukurti vieningą infrastruktūrą trims rinkoms, skirtingoms lokacijoms ir daugiau nei tūkstančiui objektų. Būtent mastas buvo didžiausias šio projekto sudėtingumo veiksnys“, – teigia V. Dominauskas.

Bendrovės „CHS Investment group“, valdančios „Eurocash1“ įmones Baltijos šalyse, direktorius Vilius Makauskas teigia, kad poreikis diegti naują sprendimą atsirado siekiant vienoje sistemoje užtikrinti bankomatų apsaugą ir visų operacijų vaizdo stebėseną.

„Bankomatų infrastruktūroje svarbus ne tik nepertraukiamas veikimas, bet ir galimybė užtikrinti prieigą prie incidentų analizavimui reikalingų vaizdo įrašų duomenų. Siekdami užtikrinti šį poreikį, įdiegėme technologinį sprendinį, leidžiantį peržiūrėti visą užfiksuotą įvykio seką, o ne tik pavienius jos momentus. Tai padeda dar tiksliau įvertinti įvairias situacijas ir užtikrinti aukštesnį saugumo lygį“, – sako V. Makauskas.

Jo teigimu, vienas didžiausių projekto iššūkių buvo poreikis užtikrinti stabilų didelės apimties vaizdo duomenų perdavimą iš daugiau nei tūkstančio objektų trijose Baltijos šalyse. Pradiniame etape perduodamų duomenų srautai buvo gerokai didesni, nei planuota, todėl teko optimizuoti kamerų konfigūracijas ir tinklo architektūrą, išlaikant reikiamą vaizdo kokybę bei sistemos patikimumą.

„Didžiausias iššūkis buvo įsivertinti, kokio masto duomenų srautus generuos daugiau nei tūkstantis nuolat veikiančių ir visą parą saugomų bankomatų. Kadangi Baltijos šalyse nebuvo analogiškų projektų, kuriais būtų galima remtis, infrastruktūros sprendimai buvo kuriami ir optimizuojami atliekant realius bandymus, matavimus bei taikant praktinę patirtį. Galutinis rezultatas parodė, kad tinkamai suprojektuota IoT infrastruktūra gali patikimai veikti net ir ten, kur keliami itin aukšti saugumo bei prieinamumo reikalavimai“, – teigia V. Makauskas.

Pasak bendrovės, daugiau nei 1000 bankomatų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiuo metu veikia viename uždarame ir centralizuotai valdomame tinkle. Projekto kompleksiškumą didino tai, kad kartu buvo modernizuojama bankomatų tinklo ryšio, stebėsenos ir technologinė infrastruktūra, diegiamos stebėjimo, apsaugos bei ryšio sistemos, o tai leido tiksliau įvertinti realius poreikius ir pritaikyti tinkamiausius technologinius sprendimus. Visa perduodama informacija yra šifruojama, duomenys nėra pasiekiami iš viešojo interneto, o veiklos tęstinumui užtikrinti naudojami dubliuoti ryšio kanalai ir kitos tinklo apsaugos priemonės.

Viso bankomatų tinklo prijungimas prie naujos infrastruktūros užtruko apie keturis mėnesius. Anksčiau šiame tinkle IoT technologija nebuvo naudojama.