Verslas
Tikroji Bill Gates rutinos paslaptis: „kasdien 5 puslapiai“
Yra toks keistas dalykas apie įpročius: dažniausiai jie atrodo juokingai paprasti, kol nesupranti, kad būtent jie ir laiko žmogų ant bėgių. Billas Gatesas, tas pats žmogus, kuris kadaise perrašė kompiuterių industrijos taisykles ir tapo vienu turtingiausių žmonių planetoje, turėjo vieną tokį ritualą. Ne, ne meditacijos maratonai ar kokie nors egzotiniai biohakerių triukai. Tiesiog… penki puslapiai per dieną.
Reklama
Skamba kaip per mažai? Kaip kažkokia moksleivio užduotis? Taip manė nemažai jo aplinkos žmonių. Kol nepamatė, ką tie penki puslapiai padarė ilgalaikėje perspektyvoje. Ir galbūt čia verta pasakyti tiesiai: Gatesas nebuvo tas žmogus, kuris mėgo girtis savo rutina. Ji veikiau slėpėsi šešėlyje, beveik nereikšminga, kol galop tapo dalimi jo legendos.
Bet apie tą legendą — truputį vėliau.
Nuo vaikystės bibliotekos iki suaugusio „5 puslapių“ taisyklės
Bill Gates ir knygos – tai seniai dokumentuotas ryšys, bet tikrai ne sausas, akademinis. Jis pats yra sakęs, kad dar vaikystėje mėgo pasislėpti Sietlo bibliotekos kampuose, kur galėjo kapstytis po enciklopedijas ir romanus, kol tėvai jo nereikalaudavo grįžti namo. Bet čia neskamba taip romantiškai, kaip galėtų. Įsivaizduokite devynmetį, įnikusį į kasdienybę su knyga ant kelių, kai visi kiti kieme spardo kamuolį.
Praėjo daug metų, ir nors finansai, įmonės, kelionės, derybos – visa tai užgriuvo suaugusį Gatesą, skaitymas niekur nedingo. Tik forma kiek pasikeitė. Ne todėl, kad jis norėjo atrodyti protingas. Gatesui tai buvo lyg treniruotė, lyg taip paprasta, kad net nepatikėtum, kol nepamėgini pats.
„Penki puslapiai per dieną“ — taip jis pats yra įvardijęs rutiną artimiesiems. Kartais tai būdavo penki puslapiai mokslo knygos, kartais istorijos, kartais kažkas visiškai ne verslo, bet šiaip, smalsumui.
Ar jis laikydavosi griežtai? Ne visad. Ir tai, keista, netgi suteikia daugiau žmogiškumo.
Kodėl būtent penki? Keistas skaičius žmogui, kuris dirbo po 16 valandų
Galbūt tikitės, kad čia bus kokia nors įspūdinga psichologinė teorija. Kad Gatesas konsultavosi su dėmesio valdymo ekspertais ar smegenų veiklos tyrėjais. Bet atrodo, kad jis tiesiog pasirinko skaičių, kurio gali laikytis net tada, kai diena — tokia, kokių turtingieji turi nedaug: pilna posėdžių, spaudos, susitikimų su inžinieriais, vakariniais skrydžiais ir, pripažinkim, nemaža dalimi streso.
Penki puslapiai — tai ne tikslas. Tai įėjimas. Kaip tos dvi minutės, kurias sporto treneriai siūlo paskirti mankštai „kad tik pradėtum“.
Reklama
Ir kai pradedi, dažniausiai nenori sustoti. Taip kasdienis penkių puslapių ritualas dažnai virsta dvidešimčia, trisdešimčia. Bet jeigu sustoja ties penkiais — vis tiek gerai. Gatesui, kaip jis pats yra sakęs draugams, svarbiausia buvo ne kiekis, o tai, kad smegenys kiekvieną dieną gautų naujos informacijos.
Gal tai skamba akademiškai, bet, tiesą sakant, toks režimas primena žmogiškai paprastą tikslą: neužmigti ant laurų, kai turi viską.
Kaip „5 puslapių taisyklė“ persmelkė jo verslo sprendimus
Gateso „Microsoft“ laikai turi daug istorijų, kurios skamba beveik legendiškai. Jis garsėjo tuo, kad per susitikimus kartais suabejodavo viskuo, kas buvo ką tik pasakyta, ir iš stalčiaus išsitraukdavo techninę knygą arba tyrimą. Ne dėl to, kad norėjo parodyti pranašumą. Veikiau tai buvo jo būdas patikrinti, ar sprendimas remiasi tuo, ką jis tikrai supranta. Penki patarimai, kuriuos reikėtų prisiminti renkantis nuomojamą automobilį kelionei
Tie penki puslapiai — net jeigu tai būdavo visai kita tema — jam suteikdavo papildomą sluoksnį žinių. Tokį, kuris leido jam žiūrėti į kodą, į verslo modelius, į konkurentus ne visada taip, kaip visi kiti technologijų pasaulyje.
Ir čia atsiranda įdomi detalė, kuri dažnai pamirštama. Gatesas skaitydavo lėtai. Jis netgi garsiai yra sakęs, kad neturi greitojo skaitymo įgūdžio, nors daugybė žmonių jam bandė jį įsiūlyti. Jam tai atrodė lyg manipuliavimas, ne skaitymas.
Tad penki puslapiai tapo kompromisu: mažai, bet sąmoningai. Lėtai, bet giliai.
Ką tai darė su jo gyvenimu už darbo ribų
Jeigu tikiesi čia pamatyti kokią nors holivudinę transformaciją — nebus. Gateso kasdienybė nebuvo dvelkianti chaotiška genialumo romantika. Bet tie penki puslapiai jam suformavo tam tikrą gyvenimo ritmą: rytas prasidėdavo ne nuo telefono, o nuo knygos. Vakare jis dažnai atsiverdavo dar keletą puslapių, kad „užgesintų galvą“.
Pažįstami žmonės pasakodavo, kad per keliones lėktuvu Gatesas niekada nežiūrėjo filmų. Visada — knyga, dažniausiai storesnė, nei reikėtų vidutiniam žmogui.
Vienas iš buvusių Microsoft vadovų yra juokais sakęs, jog „jei Billas netikėtai atsidurtų negyvenamoje saloje, jam labiausiai trūktų ne maisto ar kompiuterio, o knygų lentynos“.
Tačiau tie penki puslapiai netapo kokiu nors kultu. Kartais jis praleisdavo dieną, kartais net kelias savaites, kai grįždavo prie knygų tik kaip prie pabėgimo. Žmogiška, paprasta, nieko herojiško.
Ar ši taisyklė vis dar veikia? Ar ji apskritai universali?
Čia tas momentas, kai skaitytojas tikisi teiginio „taip, visi turėtume tai daryti“. Bet būtų keista taip teigti. Ne visi turi Gateso kantrybę, ne visi mėgsta knygas.
Bet jei šis paprastas skaičius turi kokią pamoką, ji slypi ne literatūroje. Ji slypi rutinoje, kuri tave truputį stumteli į priekį. Kasdien. Net tada, kai atrodo, kad tam nėra jokio laiko.
Gali būti, kad Gateso penki puslapiai net nėra apie puslapius. Tai labiau apie „nepraleisk dienos be mokymosi“. Bet penki yra mažiau gąsdinanti pradžia nei kokie dvidešimt. Kaip optimizuoti savo svetainę paieškos sistemoms?
Ar tai vis dar jo gyvenimo dalis? Atrodo, kad taip. Jis viešai kalba apie savo skaitymo savaitgalius, apie „Think Week“, kai jis atsitraukia nuo pasaulio ir panyra į knygas taip, kaip kiti — į serialus. Keista, bet ši rutina tapo netgi tam tikru verslo folkloru.
Ir visgi išlaikė savo paprastumą.
Kas liko svarbiausia iš visos šios istorijos
Ne heroizmas. Ne superproduktyvumas. Ne ta sklandi, beveik reklamomis atsiduodanti sėkmės retorika. Gateso „kasdien 5 puslapiai“ taisyklė tėra mažas, beveik nepastebimas įprotis. Bet būtent tokie dalykai dažnai keičia visą gyvenimą, nors niekas apie juos nekalba. Milijonai kibernetinių grėsmių Lietuvoje
Galbūt todėl ši istorija tokia žmogiška. Be didelių manifestų. Be dirbtinio tobulumo. Tiesiog žmogus, kuris visą gyvenimą nenustojo būti smalsus.
Ir kažkaip norisi tikėti, kad būtent tai jį ir išlaikė ten, kur jis yra — ne pinigai, ne titulai, o ta tyli dienos dalis, kai jis atsiverčia knygą ir pasineria į kelis puslapius pasaulio, kurio dar nesupranta. Vienas baklažanas – penki pigūs būdai juos paruošti grilyje
Reklama
