Paskelbta
2 metai prieš-
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) bene dažniausiai sulaukia darbuotojų klausimų apie atostogas, darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaitymo tvarką. Šie klausimai itin aktualūs kiekvienam darbuotojui, taigi svarbu juos suprasti ir tinkamai taikyti praktikoje.
Į šiuos klausimus atsako Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, pateikdama svarbiausias įžvalgas ir praktinius aspektus, padedančius užtikrinti darbo santykių atitiktį teisės aktų reikalavimams.
1. Atostogos ir poilsio laikas – kiek ir kokio poilsio laiko priklauso?
Bendra kasmetinių atostogų trukmė yra 20 darbo dienų per metus (25 darbo dienos, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jei darbo dienų per savaitę yra mažiau arba jų skaičius skirtingas, atostogos suteikiamos savaitėmis – darbuotojas turi teisę į 4 savaičių trukmės atostogas.
Kai kuriems darbuotojams darbdavys privalo suteikti ilgesnės trukmės atostogas. Tai taikoma:
Šiems darbuotojams priklauso 25 darbo dienų atostogos (arba 30 darbo dienų, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę; 5 savaičių, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas).
Darbuotojams, kurių darbas susijęs su padidinta nervine, emocine ar profesine rizika (pavyzdžiui, gydytojams, mokytojams), gali būti taikomos pailgintos atostogos. Jų trukmę tvirtina Vyriausybė. Papildomas atostogas taip pat gali gauti darbuotojai, dirbantys sudėtingomis sąlygomis ar turintys ilgalaikį darbo stažą. Svarbu paminėti, kad darbuotojas turi teisę pasirinkti tik vieną atostogų rūšį, jei jam priklauso kelios.
Darbuotojai, auginantys vaikus iki 12 metų arba vaikus su negalia iki 18 metų, gali pasinaudoti papildomu poilsio laiku arba darbo laiko sutrumpinimu. Detalesnė informacija apie šias garantijas pateikiama VDI interneto svetainės skiltyje „Darbo teisė“.
2. Darbo sutarties nutraukimas – prieš kiek laiko reikia įspėti darbdavį?
Pagal Darbo kodeksą darbuotojas, norintis nutraukti darbo santykius, privalo apie tai įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Darbo sutartį galima nutraukti ir darbuotojo atostogų ar nedarbingumo metu – darbdavys privalo atsižvelgti į darbuotojo prašyme nurodytą darbo santykių pabaigos datą.
Nutraukiant darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos. Jei darbo santykiai nutraukiami dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, dėl darbuotojo ligos, terminas sutrumpinamas iki 5 darbo dienų, tačiau būtina pateikti šias aplinkybes įrodančius dokumentus (gydytojo pažymas, nedarbingumo išrašus).
Darbdaviui sutikus, darbo sutartį galima nutraukti anksčiau nei numatyta įspėjimo laikotarpyje. Verta pažymėti, kad įspėjimo terminas nėra „atidirbimo“ laikotarpis – jei darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių negali dirbti (pavyzdžiui, dėl ligos), šis laikas įskaičiuojamas į įspėjimo terminą.
Visi darbo sutarties nutraukimo pagrindai ir įspėjimo terminai išsamiai aprašyti VDI svetainės atmintinėje „Darbo sutarties nutraukimo pagrindai“.
Darbo užmokestis ir atsiskaitymas – kaip ir kada tai turi būti atliekama?
Darbo užmokestis yra darbuotojo teisė, o jį mokėti – darbdavio pareiga. Pagal Darbo kodeksą atlyginimas turi būti mokamas ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, o jei darbuotojas prašo – 1 kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį atsiskaityti vėliau nei per 10 darbo dienų nuo mėnesio pabaigos negalima. Pavėluotai atsiskaičius darbdavys privalo mokėti delspinigius – 0,1 % už kiekvieną uždelstą dieną.
Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju paskutinę darbo santykių dieną. Ši pareiga apima ne tik darbo užmokesčio, bet ir kitų priklausančių išmokų, tokių kaip kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išmokėjimą. Jei šalys raštu susitaria, atsiskaitymas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
Jeigu darbdavys nevykdo šios pareigos, darbuotojas per 3 mėnesius gali kreiptis į darbo ginčų komisiją. Informaciją apie kreipimosi tvarką rasite VDI svetainės skilties „Darbo teisė“ atmintinėje „Dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją“.
VDI ragina vadovautis darbo teisės normomis
Darbuotojai ir darbdaviai privalo laikytis teisės aktuose nustatytų reglamentų, kad būtų užtikrinti skaidrūs ir teisingi darbo santykiai. Detalesnę informaciją ir naudingų patarimų rasite VDI interneto svetainėje.
VDI: orus darbas – laiku mokamas atlygis, saugumas ir pagarba darbuotojui
Nuo lapkričio 1-osios keičiasi Darbo kodeksas: ką svarbu žinoti darbuotojams ir darbdaviams
VDI įspėja: darbdavys negali savavališkai daryti išskaitų iš darbuotojo atlyginimo
Nuo spalio 1-osios – nauja komandiruočių dienpinigių tvarka: ką darbdaviai turi pakeisti jau dabar
Darbdaviai apie pašalintus pažeidimus galės pranešti paprasčiau – per VDI elektroninį portalą
Nuo 2026 m. sausio 1 d. – didesnis minimalus darbo užmokestis
Metų pabaigos premijos: kada – tik motyvacija, o kada – ir darbdavio pareiga?
VDI primena: pasirengimas darbui, persirengimas specialiais drabužiais ar kasos perėmimas – tai darbo laikas
Metų pabaiga darbovietėse: VDI išskiria dažniausiai kylančius klausimus



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Klausimas, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, Lietuvoje kartojasi jau keliolika metų iš eilės – ir beveik visada tuo pačiu...
„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
„iParduotuves.lt pataria“: tinkamai pasirinktas tiekėjas gali lemti ne tik prekių savikainą, bet ir viso prekybos verslo pelningumą. Pradėti elektroninę prekybą...
„Summus Capital“ skelbia, kad energijos efektyvumo sprendimai padėjo sutaupyti apie 2,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat pagerino tarptautinį GRESB tvarumo...
Vilniaus rajonuose naujo būsto kainos nuo 2023 m. keitėsi nevienodai: Naujamiestyje kilo apie 9 proc., o Lazdynuose – beveik 50...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...