„Tradiciškai vyriška“: ar energetikos sritis ir šiais laikais turi lytį?

Komentaro autorė bendrovės „Elektrum Lietuva“ personalo vadovė Giedrė Morkūnė

Reklama

Jei sutikto praeivio gatvėje paklaustume, su kuria lytimi jam asocijuojasi darbas energetikos srityje, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakymas būtų pateikiamas be didelių svarstymų. Tiesa, įsitikinimas, kad energetika net ir dabar yra išskirtinai vyriška sritis, nėra laužtas iš piršto, nes dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių taip ilgą laiką ir buvo. Visgi šiuo metu vykstanti didžiulė sektoriaus transformacija ir pokyčiai darbo rinkoje tai verčia mitu.

Trumpam verta grįžti prie to, kur slypi šio plačiai paplitusio mito, kad energetika yra vyriška sritis, šaknys. Sunku būtų paneigti, kad istoriškai energetikos sektoriuje dominavo vyrai. Tai iš dalies lėmė objektyvios sąlygos – industrijoje buvo reikalingi kuo didesne fizine ištverme pasižymintys darbuotojai, o siūlomos darbo sąlygos gerokai labiau pritaikytos vyrams, negu moterims. Ilgainiui susiformavo įsitikinimas, kad ir pati sritis artimesnė vyriškos lyties atstovams.

Nuo šio įsitikinimo dar tik vaduojamės. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) prieš kelerius metus skelbtais duomenimis, moterys sudarė 39 proc. darbo jėgos pasaulyje, o energetikos sektoriuje – 16 proc. Vertinat moteriškos lyties atstovių skaičių aukščiausių vadovų lygmenyje ar energetikos įmonių valdybose šis skaičius neabejotinai būtų dar žemesnis. Žiūrint iš pragmatinės pusės, gali atrodyti, kad problemos šioje vietoje gal ir nėra – galbūt tam tikros industrijos yra „užkoduotos“ vienos lyties dominavimui ir pokytis būtų fiktyvus ir nenatūralus.

Tačiau tendencijos rodo ką kita. Šiuo metu pati energetikos sritis išgyvena transformaciją dėl apsirūpinimo žaliąja energija, energetinės nepriklausomybės stiprinimo, ūkio šakų dekarbonizacijos, gaminančių vartotojų skaičiaus augimo ir kt.

Prognozuojama, kad atsinaujinančios energetikos sektorius per artimiausius dešimtmečius augs kartais. Be abejonės, šiai spartai išlaikyti reikalingų darbuotojų skaičius irgi atitinkamai augs – prognozuojama, kad jų poreikis rinkoje didės keturis kartus iki 42 mln. 2050 m. Ir jam atliepti bus būtinas spartus kompetentingų specialistų, nepriklausomai nuo lyties, pritraukimas.

Kita vertus, neigti lyčių balanso privalumus organizacijoje yra tolygu neigti, kad saulė yra geltona, o dangus – mėlynas. Taip yra todėl, nes lyčių lygybė bet kuriame sektoriuje, ne išimtis ir energetikoje, atneša pamatuojamą vertę organizacijai. Komandos, kuriose išlaikomas lyčių balansas, yra produktyvesnės, jose priimami sprendimai įprastai yra efektyvesni, o tai lemia didesnį įmonės pelningumą. Be to, jau yra įrodyta, kad tolygesnis lyčių pasiskirstymas komandose lemia didesnį kūrybiškumą, jose greičiau pritaikomos inovacijos. Galiausiai, pastebima, jog geriau atliepiami skirtingų klientų ir partnerių poreikiai.

Skaičiuojame, kad šiuo metu „Elektrum Lietuva“ organizacijoje lyčių pasiskirstymas yra pakankamai tolygus: vyriškos lyties darbuotojų skaičius siekia 44 proc., moteriškos – 56 proc. Tobulėti erdvės dar yra, bet žinant kryptį ir to kuriamą naudą, kelias atrodo aiškus ir vedantis viena kryptimi.

Kertinės kompetencijos neapsiriboja lytimi

Praėjusių metų pabaigoje Pasaulio ekonomikos forumas skelbė, kad per pastarąjį dešimtmetį atsinaujinančiosios energetiko sektoriuje darbo vietų skaičius beveik padvigubėjo dėl augančių investicijų į vėjo, saulės, hidroenergijos, biokuro ir kitas atsinaujinančiosios energijos technologijas.

Ataskaitoje taip pat prognozuota, kad per ateinančius metus ir dešimtmečius atsinaujinančiosios energetikos srityje bus sukurta „milijonai papildomų darbo vietų“, tačiau atitinkamai reikės galvoti apie darbuotojų kompetencijų pritaikymą naujajai energetikai, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą iš iškastinio kuro pramonės šakų. Apie kokias kompetencijas čia užsimenama?

Be abejonės, priklausomai nuo konkrečios energetikos srities jos gali skirtis, tačiau jau dabar nesunku prognozuoti, kad kertinėmis kompetencijomis tampa duomenų valdymas ir analitika, informacijos architektūros kūrimas, techniniai ir inžineriniai įgūdžiai, integruojantys rinkos inovacijas, tvarumo, teisinio reguliavimo išmanymas ir integruotų bei kompleksiškų projektų valdymas.

Jeigu šias kompetencijas reikėtų suskirstyti į prioritetines grupes, jos atrodytų maždaug taip: skaitmeniniai ir projektų valdymo įgūdžiai, didžiųjų duomenų analizė. Ir turbūt būtų mažai prieštaraujančių, jog šios kompetencijos galėtų būti daugiau ar mažiau priskiriamos vienai lyčiai. Priešingai – jų kompleksiškumas atitinkamai didina poreikį įvairių profilių specialistams ir specialistėms.

Galiausiai, didesnio lyčių balanso link judant visai darbo rinkai dėl į ją žengiančios Z kartos atstovų, energetikos sektorius nuo šių tendencijų atsilikti negali. Kitu atveju galime pralaimėti konkurencinėje kovoje dėl talentų. Ši karta ne ką mažiau už lankstumą darbo vietoje, darbo ir laisvalaikio balansą, rūpestį emocine ir psichologine sveikata, vertina įmonių požiūrį ir įdirbį užtikrinant lyčių lygybę. O šie dabar jauni specialistai minėtais 2050 m. bus dominuojanti karta darbo rinkoje. Tikėkimės, ir dar didesnio masto projektus vystančiame atsinaujinančios energetikos sektoriuje.

Tad milžinišką transformaciją išgyvenančios energetikos ateitis priklauso specialistams, pasižymintiems analitiniais ir integruotų projektų valdymo įgūdžiais. Darbuotojams, kuriems svarbi prasmė ir jų darbo kuriama pridėtinė vertė visuomenei ir aplinkai. Bet ne išskirtinai vyriškai ar moteriškai lyčiai, nes kompetencijos ja toli gražu neapsiriboja.