Tyrimai atskleidė mažmeninės rinkos tendencijas: vartotojų nuotaikos gerėja, bet išlaidauti Kalėdoms lietuviai neskuba

Aukšta infliacija pastaraisiais metais buvo viena iš dominuojančių temų, o kainų augimas turėjo reikšmingos įtakos vartotojų įpročiams ir mažmeninės prekybos sektoriaus rezultatams. Visgi Lietuvos gyventojų nuotaikos artėjant didžiosioms metų šventėms yra pakankamai pozityvios, o vartotojų pasitikėjimo indeksas Lietuvoje yra aukščiausias iš visų Baltijos šalių ir aukščiausiame lygyje nuo 2021 m. rugpjūčio. Tokiais duomenimis ir įžvalgomis pasidalino lapkritį Vilniuje bendrovės „StoringPoint“ organizuotoje kasmetinėje mažmeninės prekybos sektoriaus aktualijų konferencijoje „Baltic Retail Forum“ kalbėję ekspertai.

Reklama

Infliacija – pagrindinė mažmeninės prekybos tendencijas formuojanti jėga

Pranešimą apie mažmeninės prekybos tendencijas konferencijoje skaitęs tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ komercijos vadovas Baltijos šalims Aurimas Saulytis pateikė statistinius duomenis, rodančius augančių kainų įtaką greito vartojimo prekių segmentui. Nuo karo Ukrainoje pradžios šio segmento apyvartos augimas pasaulyje nebekoreliavo su prekybos apimčių augimu. Pirmąjį 2022 m. ketvirtį prekybos greito vartojimo prekėmis apimtys pasaulyje, lyginant su ankstesniais metais, smuko 1,9 proc., o apyvarta augo 3,3 proc.

„Paskutinį 2022 m. ketvirtį atotrūkis buvo dar didesnis – prekybos apimtys mažėjo 2 proc., o apyvarta augo 9,4 proc. Tai reiškia, kad sektoriaus augimas buvo grįstas ženkliu kainų didėjimu. Lietuva buvo stebimos tokios pat tendencijos – antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, greito vartojimo prekių segmento prekybos apimtys mūsų šalyje mažėjo 3,7 proc., tačiau apyvarta augo 15,6 proc.“, – konferencijoje sakė A. Saulytis.

Anot eksperto, šiuo metu vartotojai pasaulyje už greito vartojimo prekes vidutiniškai moka 16 proc. daugiau nei 2021 m. pabaigoje.

77 proc. lietuvių jaučiasi laimingi

Nepaisant to, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas šiemet rugpjūtį, „NielsenIQ“ duomenimis, buvo aukščiausias iš visų Baltijos šalių ir siekė 84 balus. Palyginimui, Latvijoje šis rodiklis buvo 79, o Estijoje – 78. Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas beveik sugrįžo į 2021 m. rugpjūčio lygį.

„Didžiausi Lietuvos vartotojų rūpesčiai šių metų rugpjūtį buvo sveikata ir augančios maisto produktų kainos, tačiau pastarojo aspekto svarba jau yra gerokai mažesnė nei prieš metus, kuomet 2022 m. liepą nerimas dėl kylančių maisto kainų buvo pasiekęs piką. Tuomet nerimaujantys dėl kainų augimo pripažino beveik 60 proc. šalies gyventojų. Šiemet rugpjūtį ši dalis buvo sumažėjusi iki 40 proc.“, – sakė A. Saulytis.

Savo ruožtu KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovė Dr. Eleonora Šeimienė „Baltic Retail Forum“ konferencijos metu atkreipė dėmesį į tai, kad keturi iš penkių lietuvių tiki, jog ateinantys metai bus geresni nei 2023-ieji ar bent jau ne blogesni. Anot E. Šeimienės, tai rodo, pozityvias vartotojų nuotaikas ir gerėjančius lūkesčius.

Reklama

„Kaip rodo šių metų spalį mūsų atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, tik 19 proc. lietuvių mano, kad ateinantys metai bus blogesni nei 2023 m. Be to, 77 proc. gyventojų atskleidė, kad jaučiasi laimingi arba labiau laimingi nei nelaimingi. Tiesa, daugiau kaip pusė (55 proc.) gyventojų pripažino iš dalies jaučiantys finansinį nesaugumą, o penktadalis – stiprų finansinį nesaugumą. Panašios nuotaikos yra jaučiamos jau maždaug metus, tad, galima sakyti, yra nusistovėjusios“, – sakė Dr. E. Šeimienė.

Sutaupyti lietuviai siekia medžiodami akcijas

E. Šeimienės teigimu, pozityvios nuotaikos atsispindi ir Lietuvos vartotojų pasiruošimo Kalėdoms planuose. Trečdalis lietuvių šiemet kalėdines dovanas planuoja pirkti 7 ir daugiau asmenų, o vidutiniškai joms ketina išleisti 207 eurus. Dar vidutiniškai 133 eurų lietuviai planuoja išleisti šventiniam stalui. Kaip rodo KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikto tyrimo duomenys, šiemet, lyginant su pernai, ženkliai išaugo 200-299 eurus dovanoms ir tokią pat sumą šventiniam stalui planuojančių išleisti Lietuvos gyventojų dalis, kuri atitinkamais siekia 31 proc. ir 25 proc.

„Nepaisant gerėjančių vartotojų lūkesčių, infliacijos poveikis yra jaučiamas, o kalėdinių apsipirkimų metu svarbų vaidmenį vaidins specialūs pasiūlymai, akcijos ir nuolaidos. Daugiau kaip ketvirtadalis (27 proc.) Lietuvos gyventojų atskleidė lauksiantys kalėdinių akcijų konkrečiose parduotuvėse. Dar 15 proc. vartotojų ketina pasinaudoti juodojo penktadienio (angl. black Friday) pasiūlymais, o 46 proc. gyventojų šiemet planuoja pirkti tik tokias kalėdines dovanas, kurioms taikomos nuolaidos“, – sako Dr. E. Šeimienė.

„NielsenIQ“ atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo, kad didžioji dalis (86 proc.) lietuvių siekia sutaupyti pasinaudodami akcijomis ir nuolaidomis. 70 proc. vartotojų Lietuvoje teigė taupyti siekiantys įsigydami pačius reikalingiausius produktus, o 56 rinkdamiesi pigesnius prekės ženklus. Tai reiškia, kad prekybininkai dar didesnį dėmesį nei įprastai turi skirti efektyviai rinkodarai ir kainodarai.