„Urbo“ bankas augina neutralių paskolų dalį: pernai jos sudarė jau 12,22 proc.

Su klimato krize nusiteikusi kovoti Europos Sąjunga (ES) pokyčių siekia pasitelkdama ir bankus. Jie skatinami finansuoti vadinamuosius žaliuosius projektus ir pamažu gręžtis nuo taršių. Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankas skaičiuoja, kad jo paskolų portfelyje neutralūs projektai 2023 metų pabaigoje sudarė 12,22 proc., arba 1,3 punkto daugiau nei prieš metus (10,94 proc.).

Reklama

Persiorientuoti į klimatui neutralius projektus finansų sektoriui reikės laiko, prognozuoja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška. Europos bankininkystės institucijos (European Banking Authority, EBA) pernai gruodį paskelbtais duomenimis, net šiuo klausimu pirmaujančiose šalyse vidutinė žaliųjų paskolų dalis dar toli gražu nesiekia reikšmingo lygmens.

„Šiame reitinge pirmaujančios Airijos bankai yra išdavę vidutiniškai 11 proc. žaliųjų paskolų, antroje vietoje buvo Nyderlandai su 10 proc. žaliųjų paskolų dalimi. Visų kitų Europos šalių bankų paskolų struktūroje žalieji arba klimatui neutralūs projektai sudarė mažiau nei 10 proc. Pavyzdžiui, didžiausios ES ekonomikos Vokietijos bankai yra išdavę apie 7 proc., o Prancūzijos – tik 4 proc. žaliųjų paskolų“, – konstatuoja J. Ivaška.

Lietuvos kaimynė Lenkija, kuri taip pat buvo įvertinta EBA žaliųjų paskolų reitinge, jų yra suteikusi vos 3 proc. nuo visos paskolų apimties.

Pašnekovo vertinimu, išsivysčiusios pramoninės Vakarų šalys turi stiprius tradicinius, deja, klimatui neigiamą poveikį darančius verslus, kuriuos transformuoti – užtruks. Lietuvos privalumas yra jos kompaktiškumas ir pasiryžimas adaptuotis prie pokyčių, taip pat ankstyvas nulipimas nuo rusiškos naftos tiekimo „adatos“, bei aiškus siekis atsijungti nuo sovietinės BRELL elektros balansavimo sistemos.

„Energetika, tradiciškai naudojusi daugiausiai iškastinio kuro: naftos, dujų, anglių, dabar yra greičiausiai ir labiausiai besikeičiantis sektorius. Jis tarsi lokomotyvas tempia paskui save kitus, sparčiai pereidama prie atsinaujinančių energetikos šaltinių, tarp kurių saulė, vėjas, vandenilis – planuose.  Atitinkamai kuriasi nauja infrastruktūra, naujos vartojimo tendencijos, nauji poreikiai ir nauji įpročiai. Tai atsispindi ir finansų įstaigų paskolų portfeliuose“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Jis pastebi, kad tarp klimatui neutralių paskolų daugiausiai tenka energetiškai tvariems gyvenamojo būsto projektams, vis labiau „žaliuojančiam“ žemės ūkiui, vėjo ir saulės energetikai, elektromobilių įsigijimui, tvariems komerciniams nekilnojamojo turto objektams.

Šiuo pokyčių etapu bankai labiau linkę skatinti tuos, kurie bent ES taps ateitimi – tai yra žaliuosius projektus. J. Ivaška neneigia, kad į tokiems projektams išduodamas paskolas žiūrima individualiai, peržiūrint kainodarą, o ne didesnėmis maržomis „baudžiant“ tradicinius taršius verslus.

Uždara ir specifinė paskolų išdavimo tematika jau sulaukia ir įtakingų užsienio žvaigždžių dėmesio. Pernai rugsėjį keli šimtai aktorių ir kino pramonės atstovų atviru laišku Kanados Toronto tarptautinį kino festivalį ragino nutraukti sutartį su rėmėju RBC banku. Garsus aktorius Markas Ruffalo pareiškė, kad šis bankas yra vienas didžiausių iškastinio kuro finansuotojų: „Jie kovoja prieš mus“.

Anot pašnekovo, Lietuvoje tokių precedentų neturėjome ir, tikėtina, nepatirsime, nes visa Europa sutarė judėti žaliuoju kursu ir tapti klimatui neutraliu žemynu: bankai čia netaps išimtimi, juose žaliųjų paskolų matysime vis daugiau.